Universitetai taps pinigų kalvėmis

Papildomą studijų apmokestinimą nepalankiai sutiko ne tik būsimieji studentai, jų tėvai, bet ir aukštųjų mokyklų dėstytojai.

Vieni jau laužo galvas, kur rasti tūkstančius litų, kiti abejoja ar studijų pinigai padės išgydyti Lietuvos aukštojo mokslo ligas.

Reformų klaidos

Klaipėdos universiteto studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas kritiškai įvertino aukštojo mokslo reformą.

„Skelbiama didžiulė reforma. Tai kelia nerimą. Vykdant kitas dideles reformas nė karto nebuvo išvengta klaidų ir skaudžių pasekmių, – pastebėjo jis.

Kai kurių universitetų rektoriai, anot V.Laurėno, siūlė atlikti reformos eksperimentą tik viename ar keliuose universitetuose, tačiau į šį pasiūlymą nebuvo atsižvelgta.

Profesoriaus V.Laurėno nuomone, susidaro įspūdis, jog Lietuvoje siekiama įdiegti elitinį aukštojo mokslo modelį. Tuo tarpu visose vakarietiškose valstybėse aukštasis mokslas yra masinis – siekti aukštojo mokslo gali visi norintys.

Manoma, kad studentų Lietuvoje nėra per daug. Reformos sumanytojų teiginiai, kad studentų kiekį reikia sumažinti per pusę nesiderina su informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos siekiais.

„Jei visi norintys Lietuvos studentai neturės galimybės gauti paskolų studijoms bus padaryta didžiulė žala. Ekonomiškai aktyvių aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių Lietuvoje jau dabar yra beveik perpus mažiau nei išsivysčiusiose šalyse. Jei sumažės studijuojančių žmonių po dešimtmečio Lietuva dar labiau atsiliks nuo Vakarų Europos valstybių”, – tikino V.Laurėnas.

Pinigai ir kokybė

Šiuo metu Lietuvos universitetuose studijuoja apie 143 tūkstančiai studentų.

Valstybė finansuoja studijas maždaug 35 tūkstančiams. Už mokslą moka visi vakarinių bei neakivaizdinių ir maždaug pusė dieninių studijų studentų. Egzaminų pažymiai lemia vietą dieninių studijų sąraše. Tai, kad blogiau besimokantiems reikia mokėti 500 litų bent šiek tiek skatina studentus stengtis.

Pagal naują tvarką grupėse liks tik 1-2 valstybės finansuojamos vietos. Likusiems teks mokėti nuo 2 iki 5 tūkst. litų per metus. Jei grupėje yra du ar trys talentingesni studentai, kitiems galimybės užimti nemokamas neliks. Todėl dauguma studentų eis dirbti ir į studijas numos ranka.

Yra ir dėstytojų problema. Dėl mažų atlyginimų, jie priversti užsikrauti didžiulį paskaitų krūvį. Atsiradus naujoms įplaukoms iš studentų mokesčių už mokslą dėstytojų atlyginimai gali padidėti. Tačiau ar dėl to paskaitos taps įdomesnės? Kyla abejonių, kad didesni atlyginimai pagerintų studijų kokybę. Studijų kokybę lemia ir mokymo bazė.

„Klaipėdos universiteto biudžetas yra 40-42 milijonai litų. Taikant minimalų susitarime dėl aukštojo mokslo reformos numatytą studijų mokestį (2000 litų per metus), Klaipėdos universiteto biudžetas pasipildytų 6-7 milijonais litų. Tokios sumos pakanka įrengti kelias naujas laboratorijas arba pastatyti modernų 200 vietų bendrabutį. Tačiau materialinės bazės gerinimas neturės įtakos studijų kokybei, jei studentai ir dėstytojai jos neišnaudos tinkamai”, – aiškino V.Laurėnas.

Universitetai – ne prekyvietės

Aukštojo mokslo reforma, jei ji bus įgyvendinama neapdairiai ir skubotai, gali aukštąsias mokyklas paversti žinių prekyvietėmis.

Lietuvos aukštosios mokyklos pagal prestižą turi gan skirtingus reitingus. Didesnę paklausą turi ekonomika, vadyba, statybų inžinerija. Studijų skola, kuri bus iki 20 tūkstančių litų, lengviau atsipirks stojant į prestižiškesnes specialybes. Universitetai siekdami pritraukti kuo daugiau studentų ir išlikti konkurencingi orientuosis į populiariasias specialybes. Kyla klausimas, ar neliks humanitarinių mokslų fakultetų auditorijos tuščios, ar jauni žmonės norės studijuoti lietuvių filologiją, etnologiją, istoriją? Ir iš viso, ar liks universitetuose retos specialybės?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.