Dėl Kalnų Karabacho jau daug metų konfliktuojančių Azerbaidžano ir Armėnijos delegacijos pirmą kartą per 13 paliaubų metų apsilankė abiejų šalių sostinėse ir dviejuose nepriklausoma pasiskelbusios respublikos miestuose.
Šalių siena tebėra uždaryta, o diplomatiniai kontaktai labai įtempti, nors valstybių vadovai kartkartėmis susitinka vesti derybų dalyvaujant pasaulio visuomenės atstovams.
Delegacijas sudarė mokslo ir kultūros veikėjai, o akcijos iniciatoriais tapo Armėnijos ir Azerbaidžano ambasadoriai Rusijoje.
Armėnijos prezidentas Robertas Kočarianas sakė, kad „kontaktų stiprinimas ir pasitikėjimo klimato įtvirtinimas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano visuomenių taps geru indėliu bandant sureguliuoti Kalnų Karabacho konfliktą”.
„Nepaisant esamų realijų būtina ieškoti bendradarbiavimo gairių, ir Armėnija visokeriopai pasirengusi prisidėti prie šio proceso”, – sakė jos prezidentas.
Po susitikimo su Armėnijos prezidentu visuomenės atstovai išvyko į Baku, kur vėlų birželio 28-osios vakarą juos priėmė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas.
Šalies vadovas sakė, kad „Karabacho konfliktas gali būti sureguliuotas tik vadovaujantis teritorinio vientisumo ir Azerbaidžano sienų neliečiamumo suteikiant Kalnų Karabachui didelę autonomiją principais”.
Kare dėl teisės kontroliuoti Kalnų Karabachą, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, žuvo daugiau kaip 35 tūkst. žmonių. Kalnų Karabachas dar SSRS laikais – 1988-aisiais pasiskelbė išeinąs iš Azerbaidžano sudėties ir neslėpė simpatijų Armėnijai.
1992 metais konfliktas peraugo į didelio masto karinius veiksmus, bet 1994-aisiais Baku ir Jerevanas susitarė dėl paliaubų.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos vadovaujami tarpininkai Europoje tikėjosi, kad I.Alijevas ir R.Kočarianas Sankt Peterburge sugebės susitarti, kaip pagerinti 140 tūkst. Karabacho gyventojų padėtį. Tačiau pagal susitikimo rezultatus nebuvo paskelbta jokių oficialių pranešimų apie galimą pažangą.
Vakarai būgštauja, kad jei Baku ir Jerevano santykiai pablogės, padėtis bus destabilizuota, o šis regionas laikomas pagrindiniu energijos gamintoju ir esminiu naftos bei dujų transportavimo maršrutu nuo Kaspijos jūros į Europą.
Azerbaidžanas jau panaudojo dalį greitai didėjančių pajamų, gautų iš naftos gavybos, gynybos išlaidoms patrigubinti. Šios išlaidos pastaruosius dvejus metus siekė milijardą dolerių (2,56 mlrd. litų) per metus, – praktiškai tiek pat, kiek visas Armėnijos biudžetas.