Į paskutinę mokyklinę šventę renkasi vis mažiau abiturientų ir mokytojų. Abiturientų išleistuvės nebetenka to išskirtinio patrauklumo, kuris gaubė šią šventę anksčiau.
Vis dažniau pasigirsta ir nuomonių, kad išleistuvės mokyklose – nykstanti tradicija.
Paskutinėje, puošniausioje ir brangiausioje mokyklinėje šventėje kasmet susirenka vis mažiau dvyliktokų, jų tėvų ir mokytojų.
Labiau rūpi užsienis
Vieniems dvyliktokams išleistuvių puota mažiausiai rūpi. Išlaikę brandos egzaminus, jie skuba krautis lagaminus į užsienį – dirbti, ruoštis studijoms.
Kiti net negalvoja šimtus litų mėtyti puošniems apdarams ir išleistuvių linksmybėms. Geriau jau pinigus pataupyti būsimoms studijoms.Dar kiti abiturientai nejaučia jokių sentimentų mokyklai ir klasei, kurioje praleisti dveji ar ketveri metai.
Iš dešimtmečių mokyklų baigti mokslus į gimnazijas ar vidurines mokyklas susirinkę jaunuoliai ne visada suspėja susiburti į tvirtą ir draugišką klasės bendruomenę.
Atestato – rudenį
Dauguma Klaipėdos mokyklų išleistuves švęs liepą. Tačiau Baltijos vidurinė paskubėjo ir pramogų centre „Šikšnosparnis” išleistuves atšoko dar birželio 14-ąją.
„Pernai šventėme liepą, bet į šventę neatėjo beveik 20 abiturientų. Kai kurie mūsų mokiniai, sugrįžę iš užsienio, atestatų atėjo pasiimti tik rudenį. Todėl dabartiniai dvyliktokai patys išleistuvėms pasirinko birželį, kad joje galėtų kuo gausiau dalyvauti”, – prisiminė mokyklos direktorė Vitalija Grybauskienė.
Tačiau ir šiųmetėje šventėje ne visi 73 abiturientai dalyvavo – penkiolika neatėjo.
„Šiemet mažiau ir tėvų sulaukėme. Anksčiau salė lūždavo”, – pridūrė direktorė.
Jos nuomone, į XI-XII klases susirinkę mokiniai, dar grupėmis blaškomi profilinio mokymo, nespėja susigyventi, susiburti į draugišką klasės bendruomenę.
Išsisuks su 200 litų
Tačiau daugumai dvyliktokų išleistuvės – vis dar svarbi mokyklinė šventė, kuriai pasiruošti negaila nei laiko, nei pinigų.
„Aukuro” vidurinės mokyklos abituriento Igno Raudonio nuomone, tie bendraamžiai, kurie išleistuvėse nedalyvaus, daug praras.
„Mūsų išleistuvės vyks liepos 14-ąją. Oficialioji šventės dalis – brandos atestatų įteikimas – vyks mokykloje. O į balių Giruliuose, „Pajūrio” viešbučio restorane, yra pakviesti ir mokytojai, ir tėvai. Šventės metu išlaikysime tradiciją ir sušoksime mokyklinį valsą. Merginoms, žinoma, teks paišlaidauti ruošiantis šiai puotai. Vis dėlto tai paskutinis mokyklinis vakaras, todėl, manau, verta nepagailėti ir tūkstančio litų. Kadangi esu vaikinas, mano išlaidos bus kuklesnės.
Turėtų užtekti maždaug 200 litų.”
Išlaidų metas
Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientė Živilė Pužaitė irgi mano, kad dvyliktokai, išleistuves iškeičiantys į uždarbį užsienyje ar šiaip užsispiriantys neiti, daug praranda.
„Mūsų laidos išleistuvės vyks liepos 14-ąją išnuomotoje Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos salėje. Šventiniam vakarui skyrėme po 200 litų. Tiesa, išleistuvės pasipildė viena naujove. Dabar abiturientai atminčiai gaus kompaktines plokšteles su visų švenčių – Šimtadienio, Paskutinio skambučio ir išleistuvių – įrašais. Savo puošmenoms planuoju išleisti kelis šimtus litų. Manikiūrą ir makiažą žadu pasidaryti pati, o šukuoseną patikėsiu specialistei,” – pasakojo Ž.Pužaitė.
„Suknelių balius”?
Eglė Radziminskaitė iš Vytauto Didžiojo gimnazijos paaiškino, kodėl mokykloje nenorėtų išleistuvių baliaus. Per dvylika metų būta daugybė įvairių renginių mokykloje, tad paskutinės šventės norisi naujoje erdvėje.
„Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos salėje mums gros grupė „Bugs Band”, programą ves vakaro vedėjas. Yra abiturientų, kurie išleistuves vadina „suknelių baliumi”, todėl į jas neis. Man toks požiūris nepatinka”, – neslėpė E.Radziminskaitė.
Todėl ji, kaip ir kitos jos bendraamžės, puotai nori pasipuošti. Kai kas sukneles nuomosis, tačiau dauguma merginų dėvės specialiai šventei pasiūtą drabužį.
„Manau, tai gerai, nes suknelę vėliau bus galima panaudoti. Esu labai išranki, todėl suknelę irgi siuvuosi. Jai planuoju skirti apie 500 litų. Iš viso baliui tikriausiai išleisiu daugiau nei tūkstantį”, – prisipažino mergina.
Nenori puotauti
Apie nykstančią išleistuvių tradiciją nediskutuojama ir Hermano Zudermano vidurinėje mokykloje.
Kaip tikino direktorė Jolita Andrijauskienė, paskutinėje mokyklos šventėje dalyvaus visi 33 šiųmečiai abiturientai.
„Esame maža, jauki bendruomenė – kaip šeima”, – džiaugėsi pedagogė.
Jos nuomone, tokią bendruomenę daug sunkiau suburti didelėje gimnazijoje.
J.Andrijauskienės žodžius tarsi patvirtino kitos mokyklos vadovė.
„Nenoriu dalyvauti išleistuvių puotoje, bet eisiu”, – neslėpė prieštaringų jausmų „Aitvaro” gimnazijos direktorė Tatjana Datenienė.
Jai skaudu, kad iš 107 abiturientų į šventę ateis gal aštuoniasdešimt.
„Svarsčiau: jei ne visi švęs, tad gal nereikia išleistuvių. Tačiau dauguma mokinių ir jų tėvų pasisakė už tradicijos išsaugojimą”, – pridūrė pedagogė.
Liepos 12-ąją Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos salėje planuojama šventė 320 žmonių, T.Datenienė abejojo, ar visi susirinks.
„Abiturientai į balių pakvietė visus mokytojus, bet kažin ar visi ateis. Pastaraisiais metais išleistuvėse pasirodo tik pusė visų pedagogų”, – apgailestavo „Aitvaro” gimnazijos direktorė.