Gyvybės krovinys – sraigtasparnyje

Uostamiesčio ligoninių miestelyje vis dažniau tupia ir kyla karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Juo iš Klaipėdos į Vilnių beveik kas mėnesį išgabenamas itin brangus krovinys – donoro organai, galintys grąžinti gyvenimą keletui žmonių.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikų pastangos ir mirusiųjų artimųjų kilnumas šiemet itin akivaizdūs. Per pusę metų donorų uostamiestyje paruošta daugiau nei pernai per visus metus. KUL po Kauno medicinos universiteto klinikų šalyje yra antroje vietoje pagal paruošiamų donorų skaičių.

Donoras – kas mėnesį

Vos prieš keletą dienų Nacionalinio transplantacijos biuro budintis koordinatorius gavo pranešimą iš KUL apie potencialų donorą. Mirusysis 47 metų vyras neturėjo Donoro kortelės, tačiau artimieji pasiryžo dovanoti organus, taip išgelbėdami 3 žmonių gyvybes.

Vyro širdis buvo persodinta 46 metų vilniečiui. Tai jau šeštoji širdies transplantacija Lietuvoje šiais metais. Dar du žmones išgelbės persodinti mirusiojo inkstai.

Gegužę karinių oro pajėgų sraigtasparniu iš Klaipėdos į Vilnių atgabenti mirusio jaunuolio organai gyvybes dovanojo šešiems žmonėms.

Balandį iš uostamiesčio į Vilnių gelbėti kitų gyvybių buvo išgabenti autoįvykyje daugybę traumų patyrusio nepilnamečio organai. Nelengvą sprendimą dovanoti audinius ir organus priėmė mirusiojo artimieji. Jie suteikė viltį pacientams, laukusiems kepenų, inkstų, širdies audinių transplantacijos.

Šio jaunuolio artimųjų dėka tuomet įvyko pirmoji šiemet kepenų transplantacija panaudojant mirusio donoro organą.

Paruošė 4 donorus

Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė sakė, jog klaipėdiečiai šiemet ypač aktyvūs padedant rasti donorų.

Iš viso uostamiesčio medikai per pusmetį informavo apie 9 galimus donorus. Keturių iš jų organai buvo sėkmingai persodinti kitiems ir išgelbėjo dešimtis gyvybių.

Pernai per visus metus Klaipėdos ligoninė iš 10 potencialių donorų paruošė 3, kurių organai buvo persodinti, 2005 metais – iš 7 potencialių tikrais donorais tapo 4, užpernai iš 7 galimų donorų nė vieno organai nebuvo persodinti kitiems.

Kaip ir kitais metais, šiemet daugiausiai organų donorų paruošė Kauno medicinos universiteto klinikos – iš 15 galimų donorų dešimties organai buvo dovanoti kitų gyvybėms gelbėti.

Atlygis – tik moralinis

KUL vyriausiojo gydytojo hab. dr. Vinso Janušonio įsitikinimu, dalis ligoninės sėkmės paruošiant donorus priklauso ne tik nuo medikų, bet ir aplinkybių. Ne kasdien į ligoninę patenka pacientų, kuriems medikai jau niekuo nebegali padėti, kurių smegenys miršta, tačiau organai dar tinkami gelbėti kitų gyvybes.

Nors visuomenės požiūris darosi tolerantiškesnis sprendimui mirusiojo organus atiduoti kitiems, artimųjų apsisprendimas nebūna lengvas.

Pokalbiai su mirusiojo artimaisiais apie donorystę, pasak V.Janušonio, atima labai daug medikų laiko ir pastangų. Deja, ne visada būna rezultatyvūs.

„Anesteziologų reanimatologų, chirurgų, slaugytojų brigados yra labai užsiėmusios ir papildomas darbas, kuris atsiperka tik morališkai, kartais lieka nepadarytas iki galo“, – sakė V.Janušonis.

Nesutinka 30 proc. artimųjų

Lyg ir pritardama šiai nuomonei Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė „Klaipėdai“ sakė, jog jau nebe tas laikas, kai dėl vangokos donorystės kaltintume artimuosius, nesutinkančius dovanoti mirusiojo organų.

„Lietuvoje dovanoti mirusiųjų organų nesutinka šiek tiek per 30 proc. artimųjų, o pavyzdžiui, Latvijoje – per 40 proc. Tačiau kaimyninėje šalyje milijonui gyventojų tenka 20 donorų, o mūsų šalyje – 11“, – skaičiais situaciją iliustravo A.Kubilienė.

Stažuosis Italijoje

Transplantacijos biuro direktorė sakė, jog neseniai uostamiestyje surengtame pasitarime „Donorų identifikavimas Klaipėdos miesto ligoninėse“ išgirdo medikų nusiskundimų, jog jiems trūksta mokymų.

Pasak jos, jau parengta mokymų programa, kuri šiomis dienomis vyksta Vilniuje, liepą – bus skirta Kauno medikams, o vėliau atkeliaus ir į uostamiestį.

Rugpjūtį viena gydytoja iš KUL vyks į stažuotę Italijoje, kur gaus tarptautinį transplantacijų koordinuotojos sertifikatą.

Šiemet iš viso šalyje buvo registruoti 35 galimi donorai. 18-kos organai išgelbėjo dešimčių gyvybes.

Iki šių metų pradžios per 7 metus Nacionalinis transplantacijos biuras gavo 509 pranešimus apie potencialius donorus, 223 iš jų tapo efektyviais.

Per šį laikotarpį daugiausiai donorų paruošė Kauno medicinos universiteto klinikos – 85, Vilniaus greitosios pagalbos ligoninė – 43, Panevėžio ligoninė – 33, Šiaulių ligoninė – 23, Klaipėdos ligoninė – 15.

Laukia 800 ligonių

Didžioji dalis donorų – vyrai. Vidutinis donoro amžius 39 metai. Jauniausias donoras buvo 2 metų, vyriausias – 74 metų amžiaus.

2000 – 2006 m. Lietuvoje iš viso atlikta 37 širdies, 9 kepenų, 410 inkstų ir 230 ragenų transplantacių. Šiemet – 39 inkstų, 6 – širdies, 14 – ragenų, 4 – kepenų.

Šiuo metu plaučių transplantacijos laukia 3, širdies – 29, širdies ir plaučių komplekso – 8, kepenų – 25, inksto – 328, ragenos – 388 ligoniai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.