Vienintelio veikiančio Lietuvoje geležinkelio tunelio renovacija prasidės šių metų spalį ir kainuos apie 83 mln. litų.
Pasak „Lietuvos geležinkelių” atstovo Mindaugo Papakulio, planuojama, kad 85 proc. projekte numatytų darbų bus finansuojama iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir 15 proc. – nacionalinių institucijų fondų lėšų.
Paskelbtą konkursą tuneliui rekonstruoti laimėjo bendrovės „Kauno tiltai” bei „Volkerrail Lietuva”.
Per 2,5 metų numatoma rekonstruoti viršutinę kelio konstrukciją, atnaujinti elektros tiekimo, signalizacijos įrenginius, įdiegti naujas saugumo ir stebėjimo sistemas. Rekonstruojant 1295 metrų tunelį bus atliekami jo hidroizoliacijos darbai, restauruotas mūras, paplatintos siauros tunelio vietos bei paaukštinti skliautai, įrengti nauji vandens nuvedimo įrenginiai. Dėl būsimų darbų konsultuotasi su Austrijos, Danijos ir Norvegijos specialistais.
Pastarąjį kartą Kauno geležinkelio tunelis buvo remontuotas daugiau kaip prieš tris dešimtmečius, tačiau tuomet pavyko tik sutvirtinti statinio konstrukciją.
1861 metais statytam tuneliui itin pakenkė Antrojo pasaulinio karo metais nugriaudėję keli sprogimai, kuriuos atsitraukdami sukėlė Vokietijos kareiviai. Šie sprogimai suardė geologinę struktūrą, todėl ant tunelio apvalkalo pradėjo sunktis vanduo. Jis nuolat plauna konstrukciją, tad jos patvarumas sumažėjo. Vandens surinkimo sistemą būtina atnaujinti ir pačiame tunelyje. Užbaigus planuojamus darbus tunelio nereikės remontuoti mažiausiai 50 metų.
Geležinkelio tuneliu važiuoja 28 elektriniai traukiniai, per dieną pervežama maždaug 4,5 tūkstančio keleivių. Be to, tuneliu vyksta ir tarptautiniai traukiniai. Kauno savivaldybėje planuojama, kad juos būtų galima nukreipti nesiekiant Kauno – per Rokus. Uždarius tunelį, keleiviams pablogės sąlygos patekti į vykstantį traukinį. Svarstoma, kad laikiną traukinių stotį galima perkelti į tris vietas: Petrašiūnus, prie geležinkelio viaduko, R. Kalantos gatvėje, Amalius ir Palemoną.