Likus šiek tiek daugiau nei metams iki paskutinio ES struktūrinių fondų paramos aplinkosaugai panaudojimo termino, kai kuriems projekto vykdytojams parama gali būti sumažinta ar net paprašyta visą arba dalį jos grąžinti. Tarp vėluojančiųjų minima ir Panevėžio rajono Savivaldybė.
Paramą administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, 2004-2006 metais struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis buvo finansuotas 101 projektas – tam panaudota beveik 119 milijonų litų. Parama buvo skirta vandeniui tiekti į mažas gyvenvietes ir nuotekoms valyti, upeliams ir ežerams išvalyti, visuomenei informuoti, lankytojų srautams reguliuoti saugomose teritorijose, Baltijos pajūrio juostai sutvarkyti.
Vėluojama dėl objektyvių priežasčių
Europos Sąjungos struktūrinė parama aplinkosaugai iš Sanglaudos veiksmų skatinimo programos naujuoju 2007-2013 metų laikotarpiu Lietuvai sudarys apie 3,4 milijardo litų.
Panevėžio rajono Savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė patvirtino, kad projektų įgyvendinimas rajone dėl objektyvių priežasčių šiek tiek stringa. Tačiau ekologė pabrėžė, kad skirtos lėšos bus įsisavintos – kitaip ir būti negali.
Anot jos, dabar vyksta Nemuno vidurupio baseino vandentvarkos objektų statybos pirmasis etapas. Projektui įgyvendinti Panevėžio miestui ir rajonui iš Europos Sąjungos sanglaudos fondų numatyta 16 milijonų eurų. Iš šių pinigų 22,7 milijono litų numatyta skirti miesto ir rajono vandentvarkos tinklų plėtrai.
Ne šventa ir agentūra
S.Biveinienės teigimu, iš projekto įgyvendinimui skirtų lėšų turi būti sutvarkyti vandentiekio ir nuotėkų šalinimo tinklai Šilagalio, Molainių ir Naujamiesčio gyvenvietėse. Ekologė prisipažino, kad užsitęsė techninių projektų rengimas pirmiausia dėl priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Buvo pareikalauta užtikrinti tam tikrą slėgį, vandens debitą, Šilagalyje įrengti žiedinę trasą, kad vanduo būtų tiekiamas nuolat. Nepaisant tam tikrų trukdžių, projektai baigiami derinti su Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijomis, juos įgyvendinti Tarybos sprendimu patikėta „Aukštaitijos vandenų” bendrovei.
S.Bivainienė akcentavo, kad rajono Savivaldybė dėl vėlavimo niekuo dėta: nors ir yra paramos gavėja, tačiau paslaugų pirkimo konkursą techniniams projektams rengti organizavo pati Aplinkos projektų valdymo agentūra. Ekologė įsitikinusi, kad projektas bus įgyvendintas laiku, o lėšos – įsisavintos.
„Niekur nedingsi ir kitaip negali būti, nes Lietuvai būtų taikomos sankcijos”,- sakė ji. Juolab kad antrajame projekto įgyvendinimo etape numatoma sutvarkyti Berčiūnų, Upytės ir Ramygalos vandentvarkos tinklus.
Trūksta žmonių ir patirties
Iki 2007 metų birželio 27 dienos šalyje sėkmingai įgyvendinta 18 projektų, dar 27 projektus numatoma baigti per antrąjį šių metų pusmetį. Pagal pasirašytas paramos sutartis paramos gavėjai per pirmuosius du 2007 metų ketvirčius buvo įsipareigoję panaudoti 19,5 milijono litų, tačiau panaudota tik pusė šių lėšų.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Struktūrinių fondų skyriaus vedėjo Sauliaus Vasiliausko teigimu, kai kurių projektų įgyvendinimas vėluoja dėl nenumatytų darbų pabrangimo, todėl tenka ieškoti papildomo finansavimo, keisti paramos sutartis. Kita problema – vykdydami viešuosius pirkimus, paramos gavėjai nesilaiko įstatymų nuostatų, todėl dalį konkursų tenka skelbti dar kartą. Kai kuriuose valymo darbų projektuose vėluojama parengti techninius projektus, todėl negalima pradėti valymo darbų. Be to, paramos gavėjai susiduria su žmogiškųjų išteklių ir administravimo patirties trūkumu.
Tarp vėluojančiųjų – ir Panevėžio rajonas
„Už laiku įgyvendintus projektus atsako paramos gavėjas. Rengdamas paraišką kiekvienas paramos gavėjas turėjo tinkamai įvertinti laikotarpį, per kurį projektas bus įgyvendinamas. Paramos sutartyse taip pat įsipareigota sumokėti už galimą paslaugų ir darbų pabrangimą”, – sako S.Vasiliauskas.
Šiuo metu panaudoti ES lėšas aplinkosaugos srityje labiausiai vėluoja Biržų, Kupiškio, Kretingos, Varėnos, Vilniaus bei Panevėžio rajonų savivaldybės.
Gali tekti paramą grąžinti
Pagal Finansų ministerijos patvirtintą tvarką 2004-2006 metų išlaidos paramos gavėjų privalo būti deklaruotos iki 2008 metų rugpjūčio 31 dienos. Vėliau patirtos išlaidos nebus finansuojamos iš paramos lėšų. Kai kurios savivaldybės ir kiti paramos gavėjai, įgyvendindami projektus, vėluoja apie pusę metų. Tokie projektų vykdytojai turės įrodyti, kad planuoti rezultatai bus pasiekti laiku, bei pateikti išsamius šių veiksmų planus.
Nespėjus įgyvendinti projekto ir nepasiekus projekto rezultatų, t.y. neįvykdžius paramos sutarties įsipareigojimų, paramos suma gali būti mažinama, o jei pagrindiniai projekto tikslai nepasiekti – reikalaujama grąžinti išmokėtą paramą. „Liko vieneri metai iki finišo. Yra apie 10 projektų, kuriems galime nespėti panaudoti lėšų. Jeigu projektai nebus įgyvendinti laiku, inicijuosime paramos sumažinimą arba sutarčių nutraukimą”, – sako S.Vasiliauskas.
Pasak jo, tikėtina, kad gali tekti perskirstyti apie 10 milijonų litų. Šios lėšos būtų skiriamos rezerviniams projektams – Projektų atrankos komitetas rekomendavo skirti jiems paramą tik esant pakankamai lėšų. „Tokiu būdu parama atitektų savivaldybėms ar paramos gavėjams, pasirengusiems projektus įgyvendinti laiku, tačiau negavusiems finansavimo. Turėdami vienerius metus, jie galėtų sėkmingai įgyvendinti projektus”, – teigia S.Vasiliauskas.