S. Staniūnas: „Tarnauju grožio kalnui…“

Klaipėdos dailės parodų rūmai beveik visą mėnesį, iki liepos 22 dienos, skendės lengvai siurrealistiniame Sigito Staniūno tapybos pasaulyje.

Ekspresyvūs, ryškūs, simboliški, magiškai įtraukiantys paveikslai kviečia žiūrovus į žmogaus būties apmąstymus bei grožio ir dvasingumo ieškojimus mene.

Sigitas Staniūnas – pasaulio menininkas, tarpdisciplininio meno atstovas, kūryboje derinantis tapybos, instaliacijos ir performanso žanrus, kuriantis bei rengiantis parodas Lietuvoje, Europoje, JAV ir net egzotiškuose kraštuose – Indonezijoje, Brazilijoje.

Praėjusią savaitę atidarytoje parodoje menininkas šalia tapybos darbų eksponavo videoinstaliacijas, parodų dokumentacinę medžiagą, įvairius objektus, kurie atsirado Parodų rūmų kiemelyje ir fasadinėje rūmų pusėje. Improvizacijų gausa ne ką mažiau stebino muzikinė projekto dalis, o idėjos autorius kvietė pasivaikščioti po erdvinį meno labirintą ir laukti staigmenų.

„Menininkas be asmenybės, išgyvenimų ir be tarnystės grožio faunoje yra niekas“, – aiškina S. Staniūnas

Medis be šaknų – neįdomus

Kalbėdamas apie meno paskirtį S. Staniūnas teigia, jog mums pagaliau reikia baigti sirgti patologinėmis ligomis ir nustoti įsivaizduoti, kad ko nors primėtyta krūva yra gražu.

„Jau mūsų močiutės bei mamos suprasdavo, kas yra gražu, o ir mes nesame postsovietiniai degradavę idiotai, kurie už modernumą atiduotume viską. Juk šiuolaikinis menas yra ne „-izmai“ ir laisvės, o tai, ką tu surandi savo šaknyse.

Niekam neįdomus medis be šaknų. Viena iš priežasčių, kodėl aš, kaip menininkas legionierius, su trispalve važinėju po svietą yra tai, kad idealiai valdau visas senųjų meistrų technikas ir kuriu šiuolaikinius avangardinius dalykus, ne dėl idėjos, o dėl dvasios ir vidaus. Kuriu iš meilės, o ne dėl pinigų“, – pasakojo vienas geriausių Lietuvos menininkų.

Daugelyje menininko paveikslų užkoduoti žvaigždynų žemėlapiai bei kosminės skalės, kurios pasąmoningai veikia žmogaus protą

Paveikslas saugo šeimą

S. Staniūnas tiki, kad mene yra du keliai – destruktyvus ir pozityvus, o pastaruoju dailininkas nenori eiti.

„Paveikslo idėja man – labai svarbi. Paveikslas Europoje visada saugojo šeimą, bet jis ir turi būti paveikslu, o ne kažkokia pliuralistine, trenkta idėja. Apskritai menininkas be asmenybės, išgyvenimų ir be tarnystės grožio faunoje yra niekas – tiesiog mažas sraigtelis. Menas turi tarnauti grožio kalnui“, – aiškino savo parodą Klaipėdoje pristatęs kūrėjas.

Menininkas džiaugiasi, kad savyje atrado vyriškumo ir atsakomybės apie grožio idėją kalbėti garsiai. Pasak jo, vienas žmogaus pusrutulis dar nuo Šekspyro laikų reikalauja sampratos.

Stebuklų miškas

Piligrimu ir pasaulio menininku vadinamas dailininkas tikina, kad keliaudamas po įvairias vietas pažįsta naujas technikas ir atranda naują požiūrį.

„Parodų eksponavimas įvairiose šalyse kitus sugadino, o man panaikino kompleksus. Kurdamas su garsiausiais pasaulio menininkais aš randu daug bendro. Pasaulyje viskas užsitarnaujama darbu, o ne gražiomis akimis, dėdėmis ar postsovietinėmis įtakos zonomis. Aš tai praėjau ir kiekvieną kartą manyje atsiranda ne ordinų noras, bet sąžiningo tikrumo siekiamybė“, – pasakojo S. Staniūnas.

Pasak menininko, rožės dilgėlyne neauga, jas visada reikia prižiūrėti, taip ir su menu – tuomet dings agresija ir atsiras tikrumas.

„Pastaruoju metu aš prie drobės neinu ramiai. Ji tampa stebuklų kupinu mišku, kuris, man padarius nors vieną klaidą, suvalgys mane“ – atvirauja menininkas.

Instaliacijas, performansus kuriantis S. Staniūnas tikina, kad tai – puiki pagalba žmogui geriau perprasti paveikslų perteiktas žinutes.

„Garsas susijęs su vaizdu. Yra tam tikri dalykai, kurie padeda įeiti į gilumą. Daugiau nei pusė mano paveikslų turi kosmines skales, žvaigždynų formas ar žvaigždėlapius“, – kūrybos paslaptis atskleidžia menininkas.

Šios parodos idėja yra sukurti įvaizdžių labirintą, spalvų schemą, kuri propaguota senųjų kultūrų.

„Sovietmečiu manyta, kad lietuvių menas turi būti pilkas. Atsiprašau, pažiūrėkite į liaudiškas dzūkų pirštines, prisiminkite liaudiškus drabužius – fantastiniai raštai ir ryškios spalvos. Idėja tokia, kad tam tikros spalvos kelia žmogaus dvasią pasąmonėje. Siūlyčiau paprastą dieną ateiti į mano parodą ir prieš miegą pamatysite, kaip jus pradeda „tempti“, prasidės vaizdiniai. Tai sukelia tam tikros paslaptys, kurios buvo sukurtos senosiose kultūrose. Tiesiog tai, ką matome, suvokiame protu, bet yra kitas – pasąmoninis regėjimas“, – tikina S. Staniūnas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.