Gailėdami laiko ir jėgų tautiečiai vis dažniau perka jau apdorotą mėsą. Lieka tik prikrauti krepšius ir lėkti prie ežero.
Dėl vasaros karščių budrumą praradę pirkėjai gali nė nepastebėti, kad ant stalo deda nekokybišką produktą.
Reaguodama į vis dažnėjančius vartotojų skundus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT ) užsimojo nusižengusius prekybininkus auklėti baudomis.
Skyrė baudų
Tarnyba gegužę atliko didžiųjų prekybos centrų maisto saugos ir kokybės patikrinimą. Pareigūnai tikrino Vilniaus, Kauno ir Panevėžio „Maxima”, „Rimi”, „Norfa” bei „Iki” tinklo parduotuves.
Ekspertų sudaryta darbo grupė daugiausiai dėmesio skyrė mėsos įsigijimui, sandėliavimui, ženklinimui ir laikymo sąlygoms tikrinti.
Daugiausiai pažeidimų rasta „Iki” ir „Rimi” prekybos centruose. Po patikrinimo uždrausta realizuoti 1300 kilogramų nesaugių ir nekokybiškų maisto produktų, skirta administracinių nuobaudų.
Prekybininkai nesilaiko produktų tinkamumo vartoti terminų, netinkamai juos ženklina, nepaiso higienos reikalavimų.
Kai kurie lenkišką ar olandišką produkciją pateikia kaip vietinę ir taip klaidina vartotojus.
Patikrinę „Rimi” prekybos centrus Kaune, inspektoriai rado beveik toną netinkamos vartoti mėsos. Vilniuje „Iki” parduotuvėje – 120 kilogramų neaiškios kilmės šaldytų lašinių.
Centralizuos tiekimą
VMVT pareigūnai konstatuoja, kad prekybos centruose savikontrolės sistema veikia neefektyviai.
Su tuo sutiko ir prekybos tinklo „Iki” komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila.
„Mėsos ir jos produktų paklausa auga labai sparčiai. Trūksta darbuotojų mėsos skyriuose. Kartais sukontroliuoti tinkamo produktų sandėliavimo ir utilizavimo nepavyksta, nes nėra centralizuotos sistemos”, – aiškino T.Vaišvila.
Prekybos tinklui visoje Lietuvoje priklauso 237 parduotuvės. Atidaromose parduotuvėse ketinama įrengti visus veterinarijos ir higienos reikalavimus atitinkančius mėsos paruošimo skyrius. Planuojama centralizuotai iš vieno tiekėjo į visus prekybos centrus vežti jau paruoštą parduoti mėsą.
T.Vaišvila patikino, kad tai nėra tik kalbos. Šiuo metu prekybos tinklas „Iki” ieško patikimo partnerio. Centralizavus mėsos ir jos produktų gamybą ir tiekimą klaidų esą pavyktų išvengti.
Per griežtai baudžia?
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Valdas Sutkus ryžosi apginti verslininkus.
Jis pripažino, kad pažeidimų išvengti nepavyksta. Kaip vieną iš priežasčių pašnekovas įvardijo kvalifikuotų darbuotojų stoką.
„Svarbiausia tai, kad dėl pažeidimų nenukentėjo žmonės. Tai daugiau techninio pobūdžio klaidos. Produktais su pasibaigusiu vartojimo terminu nebuvo prekiaujama. Jie tik laiku nebuvo išvežti į utilizavimo įmonę”, – aiškino prekybininkų atstovas.
40 stambių prekybos įmonių vienijančios asociacijos vadovas tvirtino, kad prekybininkams taikomi reikalavimai yra pernelyg griežti.
„Mums keliami reikalavimai yra griežtesni nei kai kuriose Europos šalyse. Neseniai į Lietuvą atvykę vokiečių ekspertai patvirtino, kad mūsų prekybos centrai yra europinio lygio”, – sakė V.Sutkus.
Pašnekovo nuomone, kontroliuojančios institucijos baudžia griežtai, siekdamos pakelti savo reitingus. O patikrų rezultatams esą suteikiama per daug reikšmės.
Tikrins turgavietes
Po poros mėnesių inspektorių gali sulaukti ir uostamiesčio prekybos centrai.
Kol kas Klaipėdos miesto maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai tikrina mažesnes parduotuves. Praėjusią savaitę patikrinus 6 parduotuves, trijų iš jų administracijai liepta pašalinti pažeidimus. Paaiškėjo, kad mėsos gaminiai buvo laikomi aukštesnėje temperatūroje nei leidžiama.
Netrukus ketinama tikrinti ir turgavietes.
Šiemet Klaipėdos miesto MVT gavo 7 skundus dėl nekokybiškos mėsos ir jos produktų.
„Pirkėjai skundžiasi, kad mėsa skleidžia negerą kvapą, kad jos paviršius glitus arba kad gaminyje per daug druskos. Ne visi skundai pasitvirtina. Tačiau prekybininkai neretai neteisingai nurodo pusgaminių sudėtį, kilmės šalį”, – vardijo Klaipėdos miesto MVT Maisto skyriaus vedėja Jūratė Mačiulienė.
Inspektorė teigė, kad mažiausiai skundų sulaukia dėl turgavietėse parduodamos mėsos.
Naujojo turgaus bendrovės direktorius Liudas Butautas užtikrino, kad turguje prekiaujama tik šviežia ir kokybiška mėsa.
„Iš Lenkijos ant prekystalių patenka tik rūkyti gaminiai – dešra, kumpis. Iki šiol sugedusios produkcijos nepardavėme. Jeigu taip atsitiktų, pinigus iš karto grąžintume. Pats rūpinuosi, kad žmonės nusipirktų kokybišką produkciją”, – sakė pašnekovas.
Prasčiausia – Lietuvai
Skundai dėl mėsos ir jos gaminių kokybės sudaro apie 16 proc. visų VMVT gaunamų skundų.
Tarnybos viršininko Kazimiero Lukausko manymu, skundų daugėja dėl to, kad pardavėjai orientuojasi ne į kokybę, bet į kuo žemesnę kainą. Todėl kasmet Lietuvos prekybos centrų vitrinose atsiranda vis daugiau atvežtinės mėsos.
2006 metų pirmąjį ketvirtį buvo įvežta perdirbti ir parduoti 14,3 tūkst. tonų, šiemet per tą patį ketvirtį – 22,2 tūkst. tonų šviežios mėsos ir jos produktų.
Tarnyba dar kovą sustiprino įvežamų iš Europos Sąjungos mėsos produktų veterinarinę kontrolę.
Ryžtingų veiksmų prireikė imtis po to, kai paaiškėjo, jog Lietuvos rinkoje pusvelčiui mėginama realizuoti tonas ES šalių sandėliuose užsilaikiusios mėsos.
„Į Lietuvą patenka nekokybiška mėsa, kurios nepavyksta realizuoti Vakarų šalyse. Situacija, jog Lietuva ir kitos naujosios ES narės tampa sanitarėmis, nėra normali – visi kartu turime siekti, jog ir mūsų žmonės valgytų sveiką bei saugią produkciją”, – sakė VMVT vadovas.
Lietuvoje auginamų ir skerdžiamų gyvulių kiekis kasmet mažėja.
„Šiandienos situacija prekybos centruose išties nėra pati geriausia, todėl ateityje planuojame išplėsti valstybinių veterinarijos ir higienos inspektorių darbo grupę. Patikros, kurias atliek ne pavieniai asmenys, o inspektorių grupės, pasitvirtina”, – tikino K.Lukauskas.
Daugiau skaidrumo
Siekiant padėti vartotojams susigaudyti, už ką jie moka, patvirtintos naujos prekybos galvijų mėsa taisyklės.
ES Žemės ūkio ministrų taryba nutarė apibrėžti prekių rūšių pavadinimus. Pripažinta, kad terminas „veršiena” skiriasi nuo „jautienos”.
Galvijų, kurių amžius nesiekia 8 mėnesių, mėsa bus vadinama „veršiena”. 8 – 12 mėnesių gyvulių mėsa vadinsis „jautiena”.
Iki šiol „veršienos” sąvoka nebuvo tiksliai apibrėžta. Todėl jautieną prekybininkai parduodavo kaip veršieną, už ją gaudami daugiau.
Pagal naująsias taisykles bus reikalaujama, kad ES valstybėse būtų vartojamas tokiai mėsai nustatytas prekės rūšies pavadinimas. Taip pat turi būti nurodyta, kokiai amžiaus kategorijai priklausė skerdžiamas gyvulys.