„Šiandien kalintys ŽIV infekuotieji yra mūsų, o rytoj – visuomenės problema. Nors nuteistųjų skaičius smarkiai sumažėjo, tačiau narkomanų skaičius auga ir tai mus neramina”, gegužės 31 d. Vilniuje vykusioje apvalaus stalo diskusijoje „Laisvės atėmimo bausmes atlikusiųjų reintegracija į visuomenę – vienas pagrindinių ŽIV prevencijos elementų” teigė Kalėjimų departamento prie TM Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas Vladas Kasperūnas.
ŽIV užsikrėtusiųjų nuteistųjų, ypač priklausomų nuo narkotinių medžiagų, reintegracijos į visuomenę problemas dėl nepakankamo išsilavinimo, darbo patirties ir socialinių įgūdžių stokos, žemo socialinės paramos prieinamumo suvokimo ir kt. problemų aptarti susirinko įvairių institucijų atstovai.
Viena pagrindinių sėkmingos nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir nusikalstamumo prevencijos sąlygų – darbas su priklausomybėmis, nes jos yra viena pagrindinių rizikos veiksnių nusikalsti, pastebėjo Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos viršininkė Eva Deveikytė.
Kalėjimų departamento prie TM Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko V. Kasperūno teigimu, ateityje kalėjimuose ŽIV infekuotųjų daugės, todėl daugės ir AIDS sergančiųjų, vadinasi, didės ir išlaidos AIDS ligos bei lydinčių ligų gydymui bei didės mirtingumas laisvės atėmimo vietose (jau šiandien yra nuteistųjų iki gyvos galvos ar ilgam laikui, kurie yra infekuoti). Šiuo metu sergančių AIDS įkalinimo įstaigose dar nėra. V.Kasperūnas pažymėjo, jog pastaruoju metu dauguma naujų ŽIV infekcijos atvejų Lietuvoje išaiškinama Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Pasak V.Kasperūno, ŽIV infekuotas asmuo laisvės atėmimo vietose gyvena „šiltnamio” sąlygomis – jis aprūpintas gyvenamąja vieta, jam skiriamas reguliarus maitinimas, garantuota sveikatos priežiūra, prieinama psichologo ar psichoterapeuto pagalba.
Diskusija „Laisvės atėmimo bausmes atlikusiųjų reintegracija į visuomenę – vienas pagrindinių ŽIV prevencijos elementų” buvo skirta politikams, ministerijų, savivaldybių socialinės rūpybos bei visuomenės sveikatos centrų, laisvės atėmimo vietų specialistams, policijos pareigūnams, nevyriausybinių organizacijų atstovams.
Apvalaus stalo diskusiją organizavo Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus m. savivaldybė, Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo fakulteto Penitencinės teisės ir veiklos bei Socialinio darbo katedros ir Lietuvos AIDS centras.
Papildoma informacija:
Šiuo metu nuteistųjų gydymas yra finansuojamas iš Valstybės biudžeto.
Iki š.m. gegužės 12 d. Lietuvoje diagnozuota 1026 ŽIV infekuoti asmenys.
Visiems, patenkantiems į laisvės atėmimo vietas, siūloma pasitikrinti dėl ŽIV. Po konsultacijos sutinka pasitikrinti visi.
Apie 60 proc. visų naujų ŽIV infekcijos atvejų Lietuvoje išaiškinama tardymo izoliatoriuose.
Vieno AIDS sergančiojo gydymas Lietuvoje kainuoja 30 tūkst. litų per metus.
Pagrindinis ŽIV plitimo kelias tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje – per intraveninius narkotikus.
Pirmasis ŽIV infekuotas asmuo į įkalinimo įstaigą pateko 1992 metais.