Kinija šiuo metu kas savaitę pasistato maždaug po dvi elektrines ir jau aplenkė JAV kaip didžiausia pasaulyje anglies dvideginio išmetėja į aplinką, praneša BBC.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų biuro pareigūnas, atsakingas už klimato kaitos klausimus, Džonas Eštonas (John Ashton) teigė, jog reikalai nepasitaisys vien tik kaltinant Kiniją dėl didėjančios anglies dvideginio emisijos.
Turtingos šalys turi parodyti Kinijai mažos emisijos projektų plėtros pavyzdį, teigė Dž. Eštonas.
Olandijos „Environmental Assessment Agency” duomenimis, Kinija jau aplenkė JAV kaip didžiausia pasaulyje anglies dvideginio išmetėja į aplinką. Kinijos dujų emisija pernai išaugo 9 proc., o JAV – 1,4 proc.
„Tai milžiniškas iššūkis, – teigė Dž. Eštonas, apsilankęs Kinijoje. – Turime įtikinti Kiniją, jog ji neturi rinktis tarp gerovės didinimo ir aplinkos apsaugos. Reikia padėti jai siekti mažos dujų emisijos”.
Ekspertas pažymėjo, kad Kinija jau pristatė pirmąją savo klimato apsaugos strategiją ir sieks „suvaldyti emisiją bei didinti energijos vartojimo efektyvumą”.
Pasak jo, Kinijos dujų emisijos augimą skatina Vakarų vartotojai, perkantys kinų prekes. Ekspertas pabrėžė, jog vienam Kinijos gyventojui tenkantis į aplinką išmetamų dujų kiekis kol kas yra mažesnis negu turtingosiose šalyse.
Statistinis amerikietis aplinką teršia penkis ar šešis kartus daugiau nei statistinis Kinijos gyventojas.
Skeptikai Didžiojoje Britanijoje klausia, kodėl britai turėtų išjungti šviesą, sumažinti šildymą ir vengti skrydžių į užsienį, kad sumažintų anglies dvideginio emisiją, jei kinai didina dujų išmetimą milžinišku tempu.
„Atsakomybė už augančią Kinijos emisiją gula ne tik ant Pekino, bet ir ant Vašingtono, Briuselio, Tokijo pečių, – sakė „Greenpeace” direktorius Britanijoje Džonas Sauvenas (John Sauven). – Mes tik eksportavome didelį dalį Vakarų emisijos į Kiniją ir šiandien matome rezultatus”.
„Ir nepamirškime, kad vidutinis kinas per metus į aplinką išmeta 3,5 tonos anglies dvideginio, kai tuo tarpu britas – beveik 10 tonų, o amerikietis – 20 tonų, – pridūrė jis. – Į aplinkosaugą nebuvo atsižvelgta perkeliant pramonės gamybą į Kiniją, gamintojams rūpėjo tik pigi darbo jėga”.
Pasak Dž. Sauveno, ši tendencija išlaikė nedideles produktų kainas, bet augančios anglies dvideginio emisijos sąskaita. Galiausiai ši politika tapo gamtos katastrofa.
„Į Kiniją turėtume eksportuoti švarios energijos technologijas, kad mūsų importuojami produktai būtų gaminami į aplinką išmetant mažiau kenksmingų dujų”, – pažymėjo jis.