Šį savaitgalį Tauragėje – gausybė miesto 500 metų jubiliejui skirtų renginių
Į šventę buvo kviestas ir Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Rusijos milijardierius, tremtinio iš Tauragės sūnus Romanas Abramovičius, tačiau jis atsiprašė negalįs dalyvauti renginyje.
Tauro rago beieškant
Miesto jubiliejaus programa žada būti smagi. Joje nestigs nei miesto istorinei praeičiai skirtų akcentų, nei populiariosios, klasikinės ir džiazo muzikos koncertų.
Senovės tradicijoms skirta teatralizuota mugė „Tauro rago beieškant” panardins į šios epochos atmosferą: pakvies pažinti amatų galeriją, šokius ir žaidimus, riterių kovas, pasimėgauti archaiškai muzikuojančios grupės „Atalyja” melodijomis.
Sporto gerbėjai galės išbandyti jėgas per krepšinio ar futbolo turnyrus. Mažiausių šventės dalyvių Tauragės miesto aikštėje lauks muzikinis projektas „Karlsonas ir Mažylis”.
Linksmins garsenybės
„Pusės tūkstančio jubiliejus įpareigoja pasitempti, todėl tikimės, kad neapvilsime miestiečių ir šventės dienomis į mūsų miestą atvykusių kraštiečių bei svečių”, – kalbėjo Tauragės miesto vadovas Robertas Piečia. Pasiteiravus, ar šventėje tikrai nedalyvaus milijardierius R.Abramovičius, meras patvirtino, jog šį kartą ne. „Tačiau jis perdavė, kad jaučia sentimentų savo senelių kraštui ir labai norėtų čia apsilankyti. Galbūt dar šiais metais”, – pridūrė R.Piečia.
Pirmoji miesto jubiliejaus diena baigsis misterija „Taurumas”. Atliekant ją dainuos Česlovas Gabalis, Povilas Meškėla, Ovidijus Vyšniauskas. Meniniais vaizdais, choreografija, muzika ir poetiniu tekstu Tauragės krašto įvykius ir legendas perteiks garsūs įvairių žanrų atlikėjai – nuo P.Meškėlos, Gintarės Skėrytės, valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva” iki „Sadūnų” kaimo kapelos.
Kitą dieną per žvaigždžių šou „Dainuoju Tauragei”, be populiariųjų Merūno ar grupės YVA, Romo Dambrausko, Giulijos, Donatos, koncertuos ir Latvijos bei Italijos atlikėjai.
Krašto vertybė – žmonės
Šventės kulminacija numatyta prie garsiosios Tauragės užtvankos. Čia susirinkusieji galės mėgautis įspūdingu fejerverkų ir lazerių šou „Regėjimai”.
Didžiausias Tauragės turtas visais laikais buvo jos kūrybingi, veiklūs žmonės. Dabartiniai tauragiškiai su dėkingumu ir pasididžiavimu prisimena šiame krašte gyvenusius ar dirbusius šviesuolius: pedagogus Mečį Mačernį, Joną Vilkaitį, Bronių Šimkevičių, Joną Navasaitį, Rene Barščiauską, Kazį Paulauską, muzikus Juozą Gudavičių, Liudą Andriulį, mokslininkus Petrą Joniką, Joną Kruopą, poetę Birutę Baltrušaitytę-Masionienę, dvasininkus Augustą Vymerį, Vincentą Kemėšį, Joną Beinorių, Joaną Semionovą, Joną Viktorą Kalvaną, Petrą Puzarą, skulptorių Robertą Antinį, Petrą Vaivadą ir daugelį kitų čia nepaminėtų. Šiuo metu Tauragė sparčiai keičiasi: tvarkomos gatvės, šaligatviai, gražinami senesnės statybos pastatai.