Kuo skiriasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų reikšmės „duoti kelią” ir „praleisti”?
Reikėtų pastebėti, kad sąvokos „duoti kelią” reikšmė išaiškinta Kelių eismo taisykių (KET) 8 punkte: „8. Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.” Paprastai tariant, tai tik reikalavimas nekliudyti kitiems eismo dalyviams, t. y. nepriversti jų keisti važiavimo greičio arba krypties. Reikalavimas duoti kelią neįpareigoja vairuotojo elgtis kaip nors konkrečiai, atsižvelgiant į aplinkybes kelias gali būti duodamas įvairiais būdais, taip pat ir sustojant, nepradedant važiuoti, nedarant kokio nors manevro. Reikalavimo „praleisti” reikšmė KET nepaaiškinta, todėl šio žodžio prasmę turime suprasti labai paprastai. Praleisti – duoti eismo dalyviui kelią taip, kad būtinai pirma pravažiuotų ar praeitų tas eismo dalyvis, kurį praleidžiame, ir tik po to – privalėjusysis praleisti. Kelių eismo taisyklėse beveik visur, kur tik reglamentuojamas judėjimo eiliškumas, vartojama sąvoka „duoti kelią”.
Taikomas tik penkiais atvejais
Tačiau yra keletas KET reikalavimų, įpareigojančių vairuotojus praleisti kitus eismo dalyvius. Tokių tik penki, tad juos derėtų atsiminti: „75. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.”
„79. Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamuoju ženklu ar prie mokyklinio autobuso, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti, kad praleistų vaikus.”
„80. Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti neregį pėsčiąjį, signalizuojantį balta lazdele, arba neįgalųjį, važiuojantį per kelią neįgaliųjų vežimėliu.”
„203. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.”
Prie reikalavimų „praleisti” turėtume priskirti ir KET 218 punktą. Jame nurodoma, kad gyvenamojoje zonoje (taip pat uždarose teritorijose ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose) pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Manau, kad faktiškai tai yra teisė eiti pirmam, reiškianti tą patį reikalavimą būti praleistam.
Susiję su pėsčiųjų praleidimu
Kaip matyti, kalbant apie važiavimo pirmenybę galima teigti, kad yra tik penki atvejai, kai vien duoti kelio nepakanka. Šiais atvejais eismo dalyvius reikia praleisti. Visais kitais pirmumą nustatančiais atvejais kelias gali būti tik duodamas. Netgi geležinkelio pervažose (KET 212 punktas) bėgines transporto priemones reikalaujama ne praleisti, o tik duoti joms kelią, – tai yra šiek tiek keistoka. Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad reikalavimas „praleisti” griežtesnis už reikalavimą „duoti kelią”, tačiau KET jis taikomas tik penkiais atvejais, kurie visi susiję su pėsčiųjų praleidimu.