Nemunas paruoštas! Kur laivai?

Nemune nuo Druskininkų iki Kuršių marių šiemet pastatyta ir renovuota 18 prieplaukų. Didžiausioje šalies upėje registruota apie 24 tūkst. laivų (tai sudaro maždaug pusę visos Lietuvos vidaus vandens transporto), tačiau apie galimybę kaip anksčiau iš Kauno į Nidą nuplaukti laivu (reguliariu reisu) belieka pasvajoti.

Praėjusią savaitę Nemune iškilmingai atidarytas vienas vandens maršrutų Kaunas – Panemunė. Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijos laivu „Tolstojus” plaukusiems savivaldybių, pro kurių teritorijas vingiuoja Nemunas, vadovams, turizmo, verslo, žiniasklaidos atstovams buvo pristatytos neišnaudotos Nemuno galimybės ir pasidžiaugta PHARE remiamo projekto „Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas” dalyvių nuveiktu darbu – naujomis prieplaukomis.

Palyginti su tuo, kokios gyvybingos upės daugelyje Europos šalių, kaip jose knibžda laivų laivelių, mūsų Nemunas kol kas tuščias, tarsi plauktum pro negyvenamas teritorijas. Prisimenant, kokios automobilių virtinės vasarą nusidriekia pajūrio link, kaip remontuojami keliai apsunkina važiavimą, kelionė laivu atrodo tikras poilsis. Tiesiog sėdi ir grožiesi pakrantėmis, nes įdomybių čia kaip pripilta.

Kur slepiasi laivai?

Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos duomenimis, iš viso Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 48 tūkst. įvairių laivų (41 tūkst. irklinių valčių, 6750 motorinių laivų, 516 burinių jachtų ir 247 didieji laivai). Maždaug pusė jų – Nemune. Atrodo, jų čia turėtų knibždėte knibždėti, tačiau plaukiant maršrutu Kaunas-Panemunė pakrantėje teko matyti plūduriuojant tik vieną motorinę valtį ir dirbančią žemsiurbę.

Kaip pasakojo Lietuvos valstybinio turizmo departamento Turizmo infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausioji specialistė bei PHARE remiamo projekto „Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas” vadovė Birutė Rubikaitė, turizmo departamentas, nuo 2004 metų įgyvendinęs šį projektą, stengiasi atgaivinti vandens turizmą Nemune.

„Iš viso Nemune nuo Druskininkų iki Rusnės yra pastatyta ir renovuota 18 prieplaukų (6 iš jų stacionarios, 12 mobilios). Liepos mėnesį išleisime ir informacinę brošiūrą „Vandens maršrutai Nemune”. Joje bus pateikti ne tik maršrutų aprašymai, bet ir visa reikalinga informacija, kur galima išsinuomoti laivus, kur juos saugiai palikti ir kt. Labai tikimės, kad su naujų prieplaukų atsiradimu atgis turizmas Nemune. Prieplaukos yra, turistai domisi, tereikia verslininkų, kurie ryžtųsi į upę nuleisti savo laivus. Ypač šis maršrutas nuo Kauno iki Panemunės, kuriuo dabar plaukiame, manome, bus populiarus, – sakė B.Rubikaitė. – Vandens turizmo plėtrą apsunkina gal ir tai, kad pagal Europos Sąjungos reikalavimus keleiviniams laivams keliami nemaži reikalavimai, tad verslas kuriamas lėtokai, investicijų reikia nemažų, bet vilties yra.” Pasak B.Rubikaitės, vilties teikia ir savivaldybių, kurių teritorijos ribojasi su Nemunu, vadovų ketinimai plėtoti turizmo infrastruktūrą, kad pakely turistai rastų ir daugiau kuo užsiimti. „Kiek žinau, jurbarkiečiai planuoja šalia prieplaukos pastatyti keletą senovinių laivų, kažkada plaukiojusių Nemunu. Tai bus įdomi atrakcija turistams”, – sakė ji.

Kelias be šviesoforų

Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, vandens kelyje nei inspektorių, nei šviesoforų nėra, o kelio ženklai labai paprasti: plaukiant pasroviui iš dešinės turi likti raudoni plūdurai, iš kairės – žali; plaukiant prieš srovę – atvirkščiai.

Direkcija turi apie 40 plaukiojančių objektų (ne visi yra laivai, kai kurie – baržos, savaeigiai vilkikai, vadinamieji bendrabučiai ant vandens maršrutą prižiūrintiems darbuotojams, plaukiojantys kranai). Mažais laiveliais direkcijos darbuotojai nuolat prižiūri upės vagą, rūpinasi, kad ja galėtų plaukti laivai.

„Vandens kelias Kaunas-Klaipėda yra tarptautinis E-41 kelias. Nuo Kauno iki Jurbarko turime palaikyti 1,2 metro gylį, o nuo Jurbarko – 1,5 metro. Atrodytų, ne asfaltas, lopyti nereikia, tačiau vandens kelius veikia srovės, vėjas, susiformuoja seklumos. Vandens kelią nuolat reikia prižiūrėti, sudėti kelio ženklus, stebėti, ar nesusiformavo seklumos, o susiformavusias išvalyti, – pasakojo G.Labanauskas. – Taip prisidedame prie vandens turizmo plėtros. Užsiimti keleivių plukdymu – ne mūsų darbas.” Tačiau direkcija turi tris laivus, kuriais po tiesioginio darbo laisvu metu pagal užsakymą gali plukdyti keleivius. Tai „Tolstojus” (jame telpa 120 keleivių, jo greitis 18 km/h, „Švyturys” (telpa iki 30 keleivių, jo greitis panašus kaip ir „Tolstojaus”) ir „Deima” (greitaeigis, apie 40 km/h greičio). Pastarojo laivo pranašumas yra tas, kad gali bet kur prisišvartuoti, jam nereikia prieplaukų, tačiau yra uždaro tipo, lyg savotiškas autobusas ant vandens, nėra galimybės atvirame denyje grožėtis pakrantėmis. Suprantama, šie trys laiveliai – ne išsigelbėjimas turizmui, tad jei šioje srityje nebus privataus verslo, galimybės keliauti Nemunu – nekokios.

Ekologiškesnis transportas

„Lietuva vis labiau atsigręžia į vandens transportą. Štai kad ir viena kelių remonto grupė Kaune mus atakuoja, prašo parengtos infrastruktūros, krovininės prieplaukos. Jie patys pasiruošę investuoti į krovinių pakrovimo aikšteles, kranus. Jau dabar jie vandeniu gabena apie 50 tūkst. tonų krovinių (skaldą iš Jurbarko) ir žada plukdyti beveik dvigubai daugiau, – pasakojo G.Labanauskas. – Vystyti vandens transportą ragina ir Europos Sąjunga, nes tai ekologiškesnis transportas. Baltosios knygos gairės ragina iš sausumos kelių krovinių srautus perkelti į geležinkelius ir vidaus vandenis. Tai yra ir perpus pigiau, negu gabenti sausumos transportu. Nuo Kauno iki Jurbarko galime į vieną baržą krauti 500 tonų, o nuo Jurbarko iki Klaipėdos – jau 750 tonų. Ką tai reiškia? Traukiniu tokį krovinį turėtume gabenti 12 cisternų sąstatu. O kiek automobilių tam reikėtų norint vežti sausumos keliais? Taršos sumažėjimas akivaizdus. Mane džiugina gyvybė upėje – ar kroviniai plauktų, ar keleiviai. Pažiūrėkit, per Paryžių Senos upe laivai anglis gabenama, ir niekas nesako, kad miestą teršia. Visiems gražu, kad laivai kas kelias sekundes plaukia. Ir Nemune taip turėtų būti!”

Ties kiekvienu miesteliu – po prieplauką

Plaukiant galima įsitikinti, kad Nemunas gražus, pakrantės švarios, žalios, daugelyje vietų geltonuoja srovės sunešti paplūdimėliai, salelės, pusiasaliai, užutekiuose klega ančių, baltuoja gulbių pulkai. Ypač gražūs vaizdai atsiveria jau greitai už Kauno: kairiajame krante ties Zapyškiu žalioje pievoje stovi Lietuvos bažnyčių motina vadinama senoji gotikinė XVI a. bažnyčia, pastatyta pagoniškos šventyklos vietoje. Čia pat įrengta nauja mobili prieplauka vandens keliauninkus tiesiog kviečia stabtelėti ir aplankyti šį statinį.

Plaukiant toliau dešiniajame krante raudonuoja Vilkijos bažnyčios bokštai. Toliau ant kalno gerai matyti Seredžiaus piliakalnio kupros, paplaukus pusvalandį ant kalno pasitinka Veliuona ir daug lankytinų objektų (ir čia įrengta prieplauka). Kairiajame krante ties Plokščiais taip pat galima prisišvartuoti ir daug ką apžiūrėti. Ypač įdomus šalia esantis Bluskaimių kaimas, kurio vienintele Vaiguvos gatve sruvena seklus upeliukas.

Pajudėjus nuo Plokščių dešiniajame Nemuno krante turistų vėl laukia pilys. Iš pradžių pro medžius raudonuoja Raudonės pilies bokštas, paskui pasitinka galiga Panemunės pilis, stovinti visai netoli prieplaukos, ant kalno. Net jei plauktum ir ne turistiniu maršrutu su stabtelėjimais ir pasivaikščiojimais, o tiesiog skubėtum į Nidą, vis tiek jaustumeisi tarsi ekskursijoje. Ir keista, kad šios aukso gyslos Lietuvoje nesistengiama išnaudoti.

Kur „Raketos”?

Pasak „Tolstojumi” plaukusio Kauno regiono turizmo centro direktoriaus Sigito Sidaravičiaus, jau ne pirmus metus turistai iš Vokietijos nuolat teiraujasi apie galimybę į Nidą nuplaukti laivu. „UAB „Nemuno linija” jau treti metai turi įsigiję du „Raketos” tipo laivus, tačiau reguliaraus maršruto kaip nėra, taip nėra. Sovietmečiu ir iki 1997 metų, kaip daugelis pamena, tai buvo populiarus keleivinis maršrutas, laivas stodavo didesniuose miesteliuose ir net prie kolektyvinių sodų. „Raketa”, plukdanti apie 50 keleivių, šį atstumą nuo Kauno iki Nidos įveikdavo per 4 valandas, – pasakojo S.Sidaravičius. – Gauname užsakymų iš įmonių, norinčių į Nidą nuplukdyti iki 300 žmonių, bet patenkinti šio poreikio negalime.”

Pasiteiravus, kada „Nemuno linijos” laivai pradės reguliariai kursuoti iš Kauno į Nidą, vienas bendrovės darbuotojas paaiškino: „Šiuo metu tvarkome dokumentus įsigyti keleivių vežimo licenciją. Kada ją gausime, tiksliai pasakyti negalime.”

Druskininkai rodo pavyzdį

Kol didžiojoje Nemuno dalyje vandens turizmas merdėja, nuo 1993 metų gyvuoja populiarus vandens turizmo maršrutas Druskininkai-Liškiava. Laivas „Druskininkai” reguliariai kasdien (14.30 val.), išskyrus pirmadienį, iš Druskininkų plaukia į Liškiavą ir atgal. Nors bilietai nėra labai pigūs (suaugusiesiems – 28 litų, moksleiviams – 14 litų), iškylautojų netrūksta. Pasak šias keliones organizuojančios agentūros „Druskininkų gelmė” gidų, laivas gali tilpti 80 žmonių, reisas atsiperka, jei susirenka nors 20 norinčiųjų plaukti. Vasarą, kai poilsiautojų netrūksta, jų būna pakankamai. Kad šis laivas galėtų pratęsti savo maršrutą iki šiemet pastatytos Merkinės prieplaukos, tereikia sutvarkyti Nemuną. „Nuo Liškiavos iki Merkinės plaukti kol kas neįmanoma, nes daugelyje vietų Nemune kyšo tai didesnių, tai mažesnių akmenų”, – pasakojo „Druskininkų gelmės” gidai.

Tačiau vidaus vandens kelių direkcija yra parengusi techninių parametrų ir eksploatacijos galimybių studiją visame Nemune, numatyti darbai, po jų ateityje galimybės plaukioti išsiplės. Dabar laivybai tinkamas Nemunas dar yra nuo Kauno marių iki Birštono, vaga šiame maršrute sutvarkyta.