Pasaulinės kraujo donorų dienos, nuo 2004 metų švenčiamos birželio 14 dieną, proga praėjusią savaitę apdovanoti ir du Klaipėdos krašto donorai.
Netlygintinos donorystės žymūno ženklus sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas įteikė Plungės rajono gyventojai Irenai Rėkašienei ir Visvaldui Kuizinui (20) iš Šilalės. Pirmoji kraujo neatlygintinai yra davusi 21, antrasis – 20 kartų.
Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filialo direktoriaus Broniaus Pliuškio pateiktais duomenimis, mūsų krašte daugiau nei 10 kartų kraujo neatlygintinai yra dovanoję apie 50 žmonių.
Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, davusieji neatlygintinai kraujo 20 kartų apdovanojami neatlygintinos donorystės žymūno ženklais, 30 kartų – nusipelniusio donoro vardais. Tie, kurie veltui davė kraujo 40 kartų – pelno garbės donoro vardą ir gali pretenduoti į valstybinę pensiją. Klaipėdos krašte tokių dar nėra.
Šiemet Pasaulinė kraujo donorų diena minima su šūkiu „Saugus kraujas – saugi motinystė”. Pasaulio sveikatos organizacija šiuo šūkiu siekia pabrėžti, koks svarbus yra neatlygintinų kraujo donorų vaidmuo gelbstint tūkstančių moterų ir jų naujagimių gyvybes.
Kiekvienais metais pasaulyje daugiau kaip 500 tūkst. moterų miršta nėštumo ar gimdymo metu. 99 proc. šių moterų gyvena ekonomiškai silpnose šalyse. Vos per dvi valandas smarkus kraujavimas gali atimti gyvybę sveikos moters, jei ji yra paliekama be priežiūros. Ketvirtadalio šių mirčių galima išvengti, jei būtų galima perpilti kraują.
Daugėja
Klaipėdiečiai gali didžiuotis, jog šiandien daugiau nei pusė visų donorų yra neatlygintini, t.y. už dovanotą kraują neprašė atlygio. Respublikos vidurkis – tik 20 proc.
Įdomu, kad neatlygintinų donorų Klaipėdos krašte sparčiai daugėja. Nuo 3,5 proc. 2003 metais iki 48 proc. 2006-aisiais. Ir jų gretos plečiasi toliau. B. Pliuškys tikisi, jog po penkerių metų neatlygintinų kraujo donacijų bus apie 90 proc.
„Mes tvirtai laikomės pozicijos, kad neatlygintina donorystė yra prioritetas, kiek įmanoma rodom jiems dėmesį”, – „Vakarų ekspresui” sakė B. Pliuškys.
Bėda tik ta, kad „propagandinę veiklą gadina kai kurios privačios įstaigos, kurioms svarbu tik uždirbti pinigus”. Jos egzistuoja nepaisant Europos Sąjungos direktyvos, nurodančios, kad kraujo donorystės įstaigos negali siekti pelno.
Neatlygintinų donorų skaičiaus augimą sąlygojo 2004 metais Vyriausybės patvirtinta Neatlygintinos donorystės programa. Pinigai, sutaupyti iš neatlygintinų donorų, pradėti skirti neatlygintinai donorystei propaguoti. Kuo daugiau įstaiga pritraukė neatlygintinų donorų – tuo daugiau jai skiriama pinigų.
Iš jų leidžiami reklaminiai lankstinukai, plakatai, gaminamos skatinimo priemonės.
Nuo tušinuko iki dviračio
Nors visoje Europoje, išskyrus Vokietiją, už dovanotą kraują nėra niekaip atlyginama, Lietuvoje kol kas donorai yra skatinami dovanėlėmis. Anot B. Pliuškio, pereinamuoju laikotarpiu, kol žmonės suvoks šio švento akto, gelbstinčio gyvybes, svarbą, tai esą reikalinga.
Už pirmąją kraujo donaciją skiriamos simbolinės dovanėlės – tušinukas, marškinėliai, puodelis ar pakabutis.
Už 15 kraujo donacijų dovanojamas dviratis, už 20 – fotoaparatas.
Itin gražų pavyzdį, skatindamas nesavanaudžius donorus, parodė vienos kojinių gamybos bendrovės direktorius. Pernai NKC jis padovanojo apie tūkstantį kojinių, kuriose buvo išmegztas donorystę propaguojantis logotipas. Iki Kalėdų jos išdalytos ir Klaipėdos krašto donorams.
Iniciatyva teikti šias dovanėles direktoriui kilusi po to, kai pamatęs, koks svarbus šis aktas, kai kraujo komponentų prireikė nelaimės ištiktam artimam žmogui.
Dažnai prie donorystės propagandos prisideda ligoninės, kurios operacijų metu naudoja kraujo komponentus. Jei numatyta planinė operacija – prašoma neatlygintinai duoti kraujo paciento artimųjų, kolegų. Šie neatsisako ir dažnai, davę vieną kartą, tampa nuolatiniais donorais.
„Žmonės geranoriški, padeda. Iš kur kitur tas kraujas atsiranda? – retoriškai klausė B. Pliuškys. – Iš žmonių geranoriškumo.”
Vasarą – sunkiau
Vasara kraujo centrams – „prasčiausias” laikotarpis, kada ima trūkti kraujo atsargų. Mat sumažėja donorų studentų – šie laiko egzaminus, išvažiuoja atostogų.
Todėl rengiamos donorystės akcijos. „Einame paskui poilsiautoją ir jį viliojame”, – sakė pokalbininkas. Viena laimė, kad poilsiautojai atsiliepia.
Pritrūkus kokios grupės kraujo kreipiamasi į kolegas Vilniuje ar Panevėžyje. Kadangi visi trys Respublikoje veikiantys centrai yra vienos įstaigos – NKC – filialai, trūkstamą kraują galima paimti operatyviai – „be jokių popierių, paraiškų”.
Jei trūksta – tai visur
B. Pliuškys stebisi, kodėl kelias savaites ar net mėnesį visoje Respublikoje vyrauja kurios nors vienos grupės kraujo poreikis. Nesuvokiama, kodėl vienu metu paūmėja lėtinės ligos tam tikros kraujo grupės žmonėms ar net tuo laikotarpiu vienos kraujo grupės turėtojai papuola į avarijas.
Atsakymo ieškodamas pervertęs daugybę literatūros, bet paaiškinimo taip ir neradęs.
„Žinome, kad dėl Saulės aktyvumo, magnetinių audrų paūmėja kai kurios lėtinės ligos, bet galima daryti prieladą, kad tai susiję ir su kraujo grupėm. Bet patikimiems moksliniams apibendrinimams mūsų duomenų nepakanka”, – apgailestavo keistą dėsningumą pastebėjęs direktorius.
Saugesnis
Kodėl taip svarbu, kad kraujo žmonės dovanotų ne dėl pinigų?
„Jų kraujas daug saugesnis, – atsako B. Pliuškys. – Mokami donorai suinteresuoti nuslėpti savo ligas, ydingą gyvenimo būdą, savanoriškiems tai daryti nėra jokio reikalo. Pernai pasauliniame kongrese neatlygintina donorystė prilyginta moderniausiems kraujo ištyrimo metodams. Mat net moderniausi tyrimo metodai 100 proc. nepadeda išvengti užkrato, nes egzistuoja vadinamasis lango periodas, kuriuo virusas nenustatomas”.
Kraujo centro paruošta plazma, kuri gabenama į Vokietiją gaminti kraujo preparatams, kurie būtini sergantiesiems kraujo ligomis, patikrinami moderniausiais tyrimo metodais. Atkreiptas dėmesys, kad kraujuje, duotame neatlygintinai, rimto užkrato neaptikta nė karto, o tame, už kurį sumokėta, rasta.
Beje, duoti kraujo – naudinga. Mat kiekvieno paimtas kraujas ištiriamas ne vien dėl sifilio ar ŽIV, bet ir dėl hepatito B ir C.
„Apie 4 proc. žmonių turi hepatito virusą, bet apie tai nežino. Per 15 metų jie suserga kepenų ciroze arba vėžiu. Davęs kraujo ir sužinojęs diagnozę žmogus laiku pradėtų gydytis ir ateityje išvengtų didelių problemų”, – sakė B. Pliuškys.