Jis pergyveno visas Micko žmonas ir kitas moteris bei padėjo grupei uždirbti MILIJARDĄ! Dabar šis žmogus pasitraukė, ir nežinia, ką taupusis „The Rolling Stones” lyderis be jo darys.
Londono „Savoy” viešbučio svečiai negalėjo patikėti savo ausimis: Mickas Jaggeris, vienas garsiausių pasaulyje roko žvaigždžių, vaikėsi savo vadybininką šaukdamas: „Kur mano pinigai?”
„The Rolling Stones” lyderis negalėjo patikėti, kad po tokių tarptautiniais hitais tapusių dainų kaip „Satisfaction” ir „Jumpin’ Jack Flash” jis ir visa grupė atsidūrė ant bankroto slenksčio. „The Rolling Stones” buvo skolingi daugybę nesumokėtų mokesčių ir neteko teisių į savo dainas. Dėl viso to M.Jaggeris kaltino grupės vadybininką Alleną Kleiną ir iki šiol negali atleisti, kad jam priklauso teisės į visus grupės įrašus iki 1970 metų. Pinigai muzikantams byra tik pradedant daina „Brown Sugar” iš 1971 metų albumo „Sticky Fingers”. Mickas tai laiko tikru apiplėšimu.
Nesuvokiami skaičiai
Žmogus, kurį jis pasikvietė sutvarkyti pašlijusių finansų, buvo princas Rupertas Loewensteinas, nepriekaištingos reputacijos katalikas bankininkas, mėgęs tamsias brangias eilutes. Nuo to laiko šis linksmaširdis ponas tapo neatskiriama rokerių, prie kurių jis absoliučiai nederėjo, palydos dalimi – tiek scenos užkulisiuose, tiek vakarėliuose. Kalbama, kad sero Micko ir princo Ruperto partnerystė suformavo „The Rolling Stones” ne mažiau kaip liepsningi Micko santykiai su Keithu Richardsu. Tačiau dabar, atrodytų, nesustabdoma „The Rolling Stones” pinigų mašina gali tapti nebevaldoma. Gegužės pabaigoje grupė pranešė, kad po 37 metų bendro darbo R.Loewensteinas pasitraukia. Jis nebus pakeistas kitu vadybininku, bet toliau teiks patarimus.
Kad ir kaip būtų, tai – pabaiga ištisos eros, bendradarbiavimo, kuris buvo revoliucingas ir pavertė rokenrolą pelninga profesija. 1970 metais, kai princas Rupertas perėmė „The Rolling Stones”, niekas negalėjo net įsivaizduoti, jog septintojo dešimtmečio kontrkultūros simboliai sendami taps multimilijonieriais. Tačiau R.Loewensteino finansinio įžvalgumo ir Micko nuolatinio intereso kaupti turtą dėka būtent taip ir atsitiko.
Skaičiai vargiai telpa galvoje. Paskutinės grupės gastrolės „A Bigger Bang” jau pelnė stulbinančią sumą – 220 mln. svarų sterlingų (1,2 mlrd. litų). Ne ką mažiau pelningos buvo ir ankstesnės gastrolės: 1997 metų „Bridges To Babylon” uždirbo 197 mln. svarų, trejais metais anksčiau „Voodoo Lounge” – 186 mln. ir net 1989-ųjų „The Steel Wheels” turas – 100 mln. svarų sterlingų. Manoma, kad Rupertui prižiūrint „The Rolling Stones” susižėrė milijardą svarų sterlingų (5,6 mlrd. litų), daugiausia iš gastrolių ir prekybos. Nieko panašaus dar nėra buvę moderniosios muzikos istorijoje. Tad nenuostabu, kai K.Richardsas sako: „Kol šypsena šviečia Ruperto veide, aš ramus.”
Klajoklis be vietos
Legenda byloja, kad princas Rupertas neturėjo žalio supratimo, kas yra „The Rolling Stones”, kai 1970 metais per vakarėlį buvo supažindintas su M.Jaggeriu. Wittelsbachų dinastijos, valdžiusios Bavariją nuo 1180 iki 1918 metų, atžala buvo prieš kelerius metus karjerą pradėjęs bankininkas, turėjęs itin plačius ryšius ir nepaprastai diskretiško žmogaus reputaciją. Jis padarė įspūdį Mickui, kurį visuomet domino pinigai ir socialinė padėtis. Buvusi Micko mergina, aktorė ir dainininkė Marianne Faithfull yra užsiminusi, kad M.Jaggeris priimdavo kiekvieną pakvietimą iš „kiekvieno kvailio su titulu ir pilimi”.
Pirmasis princo patarimas grupei buvo, kaip išvengti mokesčių. Lygiai taip pat, kad išvengtų premjero Haroldo Wilsono įvestų iki 90 proc. siekusių pajamų mokesčių, Didžiąją Britaniją paliko Rodas Stewartas, Eltonas Johnas ir Davidas Bowie. 1971 metais „The Rolling Stones” pasirinko Prancūziją. Tuometinis grupės narys Billas Wymanas susidraugavo su siurrealistu tapytoju Marcu Chagallu, K.Richardsas išsinuomojo gotikinę pilį, kurioje grupė įrašė albumą „Exile On Main Street”. M.Jaggeris gyveno klajoklio gyvenimą. Jo pirmoji žmona Bianca prisimena, kaip jiedu neteisėtai lankydavosi Londone ir keturiomis ropodavo po savo namus Čelsyje, kad nebūtų pastebėti. Kai jiedu skyrėsi, teismo dokumentuose ji rašė: „Per visą vedybinį gyvenimą aš su juo tiesiogine prasme gyvenau ant lagaminų, nepaliaujamoje kelionėje iš vienos vietos į kitą, nes jis siekė išvengti mokesčių. Daugybę kartų (kai M.Jaggeris buvo Amerikoje) jis man sakė, kad reikia laikyti paslaptyje, jog jis įrašinėja Los Andžele, kad nebūtų priverstas mokėti mokesčių JAV.”
Naujoviškas verslas
Tuo metu princas Rupertas pertvarkė „The Rolling Stones” į pelningą ir saugią kompaniją: įsteigė Olandijoje 4 individualias firmas, kurių kiekviena tvarkė skirtingas įplaukas. Šiuo principu grupės finansai tvarkomi ir iki šios dienos. Galiausiai galbūt todėl, kad A.Kleino dėka buvo netekę pajamų, kurias daugelis kitų žvaigždžių gauna iš grojamų savo dainų, „The Rolling Stones” pavertė roko gastroles neregėtai pelningomis. Jie pirmi išleido milijonus scenai, pirmi ėmė gastroliuoti po pasaulį kartais ilgiau nei metus. Be princo Ruperto vairuojančios rankos būtų seniai žlugę, tačiau tapo savo srities novatoriais. Jie pirmi sudarė multimilijonines sutartis su tokiomis kompanijomis kaip „Jovan”, „Budweiser”, „Volkswagen”, „Chase Manhattan Bank”. Kalbama, kad jie gavo 6 mln. svarų leidę Billui Gatesui panaudoti „Start Me Up” fragmentą reklamuojant „Windows” programinę įrangą. Pridėkite dar pinigus už bilietus, plokštelių pardavimą ir kitas prekes ir suprasite, kaip seras Mickas sukaupė 150 mln. svarų (840 mln. litų) turtą. Princas Rupertas visuomet buvo šalia, kad patartų, ką daryti su savo pinigais. Manoma, kad M.Jaggeris turi apie 40 mln. svarų vertės akcijų, kurias tvarko R.Loewensteinas, 30 mln. svarų vertės meno kolekciją, įspūdingas jo nekilnojamojo turto sąrašas.
Verslas tvarkomas labai diskretiškai, nors kartais detalės neišvengiamai išsprūsta į viešumą. Pavyzdžiui, triukšmas kilo, kai „The Rolling Stones” atšaukė 4 koncertus Didžiojoje Britanijoje per „Bridges To Babylon” gastroles, nes naujos mokesčių taisyklės padarė juos neekonomiškus. Apskaičiavęs, jog koncertai kainuos grupei 10 mln. svarų, princas Rupertas patarė M.Jaggeriui pasirodymus atšaukti.
Patvariausias romanas
R.Loewensteinas retai kada duoda interviu, dar rečiau leidžiasi fotografuojamas, mieliau būna užsidaręs savo prabangiame dvare Ričmonde. Jis seniai perkopė per 70, šiemet atšventė auksines vestuves su žmona Josephine, jų sūnūs pašventė gyvenimus Dievui: 49 metų Rudolfas yra kunigas, 48 metų Konradas – vienuolis. Pats princas Rupertas yra Maltos ordino riteris.
Nors turi daug ryšių aukščiausiuose visuomenės sluoksniuose, labiausiai stulbinanti R.Loewensteino gyvenime buvo sąjunga su seru Micku, gyvatiškai klubus raitančiu šykštuoliu, kuris, beje, sykį mokėsi ir prestižinėje Londono ekonomikos mokykloje, bet ją metė, kad taptų viena seksualiausių visų laikų roko žvaigždžių. Palaidas Micko asmeninis gyvenimas – 7 vaikai su 4 moterimis – turėjo atrodyti labai svetimas mėlynkraujui finansų patarėjui. Tačiau jų draugystė truko kur kas ilgiau už visus Micko romanus.
Galbūt dėl abu šiuos vyrus vienijančios bendros meilės – pinigams.