JAV gyvenanti menininkė ir kultūros mecenatė Magdalena Birutė Stankūnienė drauge su savo broliu perduoda Marijampolės savivaldybei savo gimtąją sodybą.
Magdalena Birutė Stankūnienė ir jos brolis Jonas Vytautas Stankūnas susitarė su Marijampolės savivaldybės vadovais, kad šie perims šiuo metu apleistą ir neprižiūrimą menininkės gimtąją sodybą Vilkaviškio rajono Oželių kaime. Muziejininkai ją linkę įvardyti kaip kultūros vertybę, kurią būtina išsaugoti.
Rūpintis nėra kam
Dailės galerija bei keletas dešimčių paveikslų Marijampolėje, per 7 tūkst. eksponatų ir 50 tūkst. JAV dolerių parama Vilkaviškio krašto muziejui, o ką jau kalbėti apie dovanas Rokiškio, Molėtų, Rietavo ir kitų kraštų muziejams, bibliotekoms. Toks yra M.B.Stankūnienės indėlis į dabartinę Lietuvos kultūrą.
Beveik kiekvieną kartą, kai tik tenka prabilti apie savo gimtąją sodybą ar joje apsilankyti, garbaus amžiaus moteris apsipila ašaromis, nes jai gimtinė – pernelyg skaudi tema. Pokario metais Stankūnų šeima buvo išblaškyta – vieni pabėgo į Vakarus, kitiems teko patirti tremtinio dalią. Sodybą tuometinė valdžia nacionalizavo ir joje apgyvendino visiškai svetimas šeimas. Kurį laiką jos sugebėjo sodybą prižiūrėti, aptvarkyti senstantį namą. Tačiau keitėsi laikai, keitėsi ir Stankūnynėje gyvenančios šeimos. Deja, pokyčiai nebuvo į gera… Prieš karą buvusi pavyzdinė ir labai gražiai sutvarkyta sodyba šiandien stovi apleista, nušiurusi, apaugusi žolėmis, nors dar išlikęs mūrinis gyvenamasis namas, buvusi padarginė, kumetynas. Išlikusi ir senoji unikali medinė klėtis, kurią apžiūrėję muziejininkai linkę įvardyti saugotina kultūros vertybe, nes tokių statinių šiame krašte likę labai nedaug.
Kaip LŽ pasakojo netoli gyvenantis Pranas Latvinskas, gal kokius trejus metus sodyboje niekas negyvena. „Vieną dieną Pilviškių seniūnas užkala langus ir duris, o kitą dieną – žiūrėk, vėl atlupti”, – sakė jis ir pažymėjo, jog to, kas išnešta iš gyvenamojo namo, – prieškarinių krosnies plytų ir koklių, grindų ir pertvarų lentų, jau niekas negrąžins.
P.Latvinskas pasakojo, kad kažkada maždaug 3 hektarų sodybą supo 3 sodai, dabar jie prašyte prašosi šeimininko rankos – medžius reikia genėti, išpjauti krūmynus.
Priims kaip dovaną
„Jau pasirašėme ketinimų susitarimą, kad Stankūnai dovanoja sodybą savivaldybei. Kitokiais būdais savivaldybė prisidėti prie sodybos išsaugojimo negali, nes neleidžia įstatymai. Susitarėme, kad mecenatė bei jos brolis sodybą ir 1 hektarą žemės, kurią sodyba užima, dovanoja savivaldybei”, – LŽ teigė Marijampolės savivaldybės meras Rolandas Jonikaitis.
Sutartį dėl sodybos dovanojimo Stankūnai bei savivaldybė numatę pasirašyti dar iki vidurvasario, kai bus parengti visi reikalingi dokumentai, nes sodyba kol kas nėra inventorizuota.
R.Jonikaitis sakė, kad jie numatę steigti Stankūnų labdaros fondą, kurio lėšomis ir būtų naujam gyvenimui prikeliama Stankūnynė. Kiek kainuos sodybos atgaivinimas, dar niekas neskaičiavo. „Pati mecenatė bei jos brolis žadėjo remti šio fondo veiklą, ieškosime ir kitų rėmėjų”, – LŽ aiškino meras. Neatmetama tikimybė, jog atkuriant sodybą bus prašoma ir viešosios įstaigos „Solidarity”, kuriai vadovauja filantropas Gerhardas Carlas, paramos. Mat atkurtoje Stankūnynėje žadama apgyvendinti tvarkingą, bet socialiai remtiną šeimą, kad ši sodybą prižiūrėtų bei puoselėtų. „Tuomet mums nereikės samdyti sargų bei prižiūrėtojų, o socialinio būsto problema Marijampolei yra aktuali”, – LŽ aiškino R.Jonikaitis.