Škotų mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išanalizuoti daugybę trumpų pasimatymų ir nustatyti, kaip, kada ir kodėl vyrams ir moterims įvyksta „nušvitimas”, arba meilė iš pirmo žvilgsnio.
Kiekvienas iš 100 savanorių nuo 22 iki 45 m. amžiaus dalyvavo penkiuose trijų minučių trukmės pasimatymuose ir papasakojo, kaip pajuto, su kuriuo žmogumi norėtų susitikti dar kartą.
Paaiškėjo, kad moterys šį sprendimą priima per pusę minutės. Lemiamą vaidmenį čia vaidina išvaizda ir pirmasis vyro ištartas klausimas. Keista, tačiau tarp efektingiausių yra ir toks: „Kokių priedų prie picos jūs pageidautumėte?”
Psichologai mano, kad ši frazė sudaro sąlygas tolesniam pokalbiui: nuo picos, pasirodo, labai lengva pereiti prie klausimo „Kuria iš garsenybių jūs norėtumėte būti?”, ir užsimezga pakalbis, liečiantis įvairiausias temas, suartinančias bei leidžiančias geriau pažinti vienam kitą.
Trumpai tariant, per pirmąjį pasimatymą reikėtų pateikti klausimus, į kuriuos neįmanoma atsakyti tik teigiamai arba neigiamai. Hartfordšyro universiteto profesorius Ričardas Vaizmenas vyrams pataria neklausti moters konkrečių dalykų, į kuriuos ji gali atsakyti „taip” arba „ne” , nes dialogas šiuo atveju nutrūksta.
Blogiausia, ką galima sugalvoti per pirmąjį pasimatymą, – tai mestelti kokią nors miglotą frazę, kaip antai „Aš rašau disertaciją” arba „Geriausia vieta pasaulyje yra ta, kur esate jūs”. Ir jokiu būdu negalima kalbėti apie kiną. Profesorius Vaizmenas, atlikęs eksperimentą, tvirtina, jog kai tik jo tiriamieji pradėdavo kalbą apie filmus, įvykdavo katastrofa: įsiplieksdavo rimtas ginčas, ir žmonės, kurių skoniai skirtingi, išsiskirdavo amžiams. O štai pasikalbėjus apie keliones, pasimatymai dažniausiai kartodavosi.
Sakyti draudžiama
Kaip merginos ir moterys ruošiasi pasimatymui? Jos rūpinasi šukuosena, makiažu, drabužiais, bateliais… Ir nuotaika savaime tampa romantiška.
O štai vyrams reikia (bent jau taip pataria psichologai) pasukti galvą, apie ką pasimatymo metu jie kalbės. Temų, žinoma, galima rasti begalę, tačiau neverta pamiršti dalykų, apie kuriuos nevalia užsiminti.
Kiekvienas save gerbiantis vyras turi vengti žodžių, kuriuos leptelėjęs praras pačią savo vyriškąją esmę: taps nepatikimas. O būtent patikimumą, rinkdamosi gyvenimo palydovą, moterys vertina labiausiai.
Taigi moteriai negalima sakyti:
* Nežinau
* Galbūt
* Jeigu
* Turbūt
Egzistuoja daugybė formuluočių, kuriomis galima pasakyti tą patį, tik kitaip. Štai pavyzdžiai.
NETEISINGAI: – Aš nežinau, kada baigsiu darbą.
TEISINGAI: – Likus pusvalandžiui iki darbo pabaigos, aš tau paskambinsiu.
NETEISINGAI: – Galbūt šiandien aš spėsiu tau nupirkti naują diską.
TEISINGAI: – Vakare aš pasistengsiu tau nupirkti naują diską.
NETEISINGAI: – Mes nueisime į kiną, jeigu šiandien gausiu atlyginimą.
TEISINGAI: – Vakarop aš žinosiu, ar galėsime eiti į kiną.
NETEISINGAI: – Turbūt mes galėsime susitikti šeštadienį.
TEISINGAI: – Aš noriu pamatyti tave šeštadienį.
Vyras, kuris sako neteisingus variantus, atrodo silpno charakterio ir nekelia pasitikėjimo. Esminis principas yra toks: sakinyje turi būti įvardis „aš” ir tam tikras veiksmažodis.
Teisingai sudaryti yra tie sakiniai, kurie nereikalauja papildomų tikslinančių klausimų. Tokia kalbos maniera būdinga žmogui, gerai žinančiam, ko nori, ir sugebančiam planuoti savo gyvenimą. Jis kontroliuoja įvykius bei situacijas ir pritaiko jas savo poreikiams. Jo gyvenimas tiesus ir suprantamas.