Šie puikuoliai jaudina mūsų vaizduotę nuostabiais žiedais ir puošniu žydėjimu per Jonines. Bijūnas – daugiametis kerinis augalas, savo žiedais papuošiantis bet kurį sodą.
Kodėl mes taip mėgstame bijūnus? Ne tik todėl, kad jie gražūs, bet ir dėl to, kad puikiai auga mūsų klimato sąlygomis. Daugelis jų tikri spartuoliai – metai po metų auga toje pačioje vietoje ir nieko jiems nereikia. Žinoma, kad vienas krūmas toje pat vietoje vešėjo apie 90 metų. Vis dėlto geriau patenkinti jų nedidelius poreikius.
Dideliuose soduose bijūnus galima sodinti grupėmis, atstumas tarp kerų priklauso nuo jų rūšies (60-100 cm). Mažuose soduose žaviai atrodys ir vienišas, o gėlyne bus pagrindinė puošmena. Yra daugybė augalų (tankiažiedžiai katilėliai, didieji pentiniai, balti ir mėlyni vilkdalgiai, geltonosios vienadienės, rytinės aguonos, melsvi šalavijai), kurie puikiai dera greta bijūno ir subtiliai pabrėžia jų žiedų grožį. Rudenį žalių bijūnų fone gražiai atrodo astrai ir chrizantemos.
Bijūnai mėgsta saulę, bet vieta neturėtų būti vėjuota. Negera jiems ir prie pietinės mūro sienos, nes ten tvanku ir karšta, nepatinka, kai šalia gruntiniai vandenys.
Taip pat bijūnai nemėgsta, kai trikdoma jų ramybė – dažnai dalinami, persodinami. Dalyti krūmą reikia ne anksčiau nei jam sukaks 6-8 metai. O tai atlikti palankiausias metas yra rugpjūtis-rugsėjis.
Duobę reiktų iškasti iš anksto, įpilti komposto ir leisti žemei susistovėti. Šakniastiebį sodinkite taip, kad raudoni pumpurai būtų maždaug 3 cm gylyje po žeme, jei dirva sunki, jei lengva – 5 cm po žeme. Duobę užpilkite nedideliu kiekiu žemės, nespauskite, kad nenulūžtų pumpurai.
Geriausia dalyti iškasus krūmą (lapus iš anksto nupjaukite 10 cm aukštyje) ir porą valandų padžiovinkite. Pirkdami šakniastiebį apžiūrėkite, kad jis nebūtų pažeistas ir ant jo turi būti ne daugiau kaip 2-3 pumpurai. Niekada nepirkite apipelijusių, pažeistų ar sudžiūvusių bijūnų šakniastievių.
Šis puikuolis vešės molingoje žemėje, atsidėkos puikiais žiedais, jei pavasarį dažnai paliesite (sausą vasarą taip pat reikia gausiai lieti) bei kasmet patręšite, ypač karvių mėšlu.
Žydintiems augalams reikia pastatyti atramas, puikiai tinka nestoros išsišakojusios lazdos, kurių per vešlius lapus veik nesimato.
Bijūnai atsparūs ligoms, išskyrus tada, kai auga rūgščioje dirvoje. Viena jų – vytulys. Ligos apimti stiebai paruduoja ir labai greitai nuvysta. Ligos pažeistas augalo dalis reikia kuo greičiau pašalinti, o jei liga išplito, reikia nupjauti stiebus iki žemės.