Jau daugelį metų į Karklę atvykstantys poilsiautojai paplūdimiuose neranda nei tualetų, nei suolelių, nei gėlo vandens, nei persirengimo kabinų, ką jau kalbėti apie gelbėtojų postus.
Tokia situacija vienus piktina, verčia burnoti ant politikų, o kitiems Karklės paplūdimiai būtent tuo ir yra unikalūs.
„Vakarų ekspresas” pasidomėjo, kokia ateitis laukia Klaipėdos rajono savivaldybės administruojamos pajūrio juostos, kokie darbai vyksta ir kodėl stringa elementarių patogumų įrengimas.
Numeta grašius
Ilgą laiką Klaipėdos rajono valdininkai teigė esantys surištomis rankomis, kai nori ką nors daryti Karklėje. Mat nebuvo patvirtinta Pajūrio regioninio parko (PRP) planavimo schema.
Tai padarius 2005 metais, imta kurti svajones: neva dabar Karklės paplūdimiai bus sutvarkyti, privilios turistus ir galės konkuruoti su paplūdimiais Klaipėdoje ir Palangoje.
Tačiau iki šiol nieko nėra padaryta – karštais savaitgaliais sausakimšuose paplūdimiuose žmonės zuja po pušynus ieškodami tualetų, o iš perpildytų konteinerių „veržiasi” šiukšlės.
Apie tai, koks yra poilsiautojų poreikis lankytis Karklės paplūdimiuose, byloja ir milžiniški šiukšlių kalnai
Stebėtis nėra kuo, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Karklę prižiūrinčiai Kretingalės seniūnijai skiria tiek pinigų, kad ši teišgali nusamdyti vos vieną žmogų, tvarkantį žvejų kaimelio ir paplūdimių aplinką. Palyginti, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kasmet paplūdimių priežiūrai skiria arti 400 tūkst. litų.
„Dabar visos mūsų seniūnijos, net neišskiriant Karklės ir paplūdimių, teritorijai tvarkyti skiriama vos keliasdešimt tūkstančių litų per metus. Nėra ir atskiros eilutės Karklei biudžete, nors ne kartą buvo siūlyta tokią padaryti. Kretingalės seniūnija yra skriaudžiama, žvelgiama tik į gyventojų skaičių ir nepaisoma, kad tai yra unikali seniūnija dėl pajūrio”, – „Vakarų ekspresui” sakė Kretingalės seniūnas Vytautas Gūžas.
Aplinka Karklėje neretai tvarkoma tik gerų iniciatyvų dėka: du kartus per metus PRP direkcija organizuoja talkas, jos vyksta ir per įvairius renginius.
Planai stringa
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė prieš porą metų „Vakarų ekspresui” teigė, kad tikrai bus imamasi naujų paplūdimių kūrimo idėjos.
„Sieksime, kad Karklė taptų Melnragės ir Palangos konkurente. Yra numatyta įrengti paplūdimius ties Giruliais, Nemirseta, Karkle. Patvirtintas Regioninio parko planas paspartins procesus rengiant ir bendrąjį viso Klaipėdos rajono planą”, – mūsų dienraščiui anuomet sakė valdininkė.
Ji užsiminė, kad Karklėje turėtų atsirasti ir daugiau kavinių, motelių, tačiau visi planai – vis dar tik rožinėse svajonėse.
Tiesa, pernai Klaipėdos rajono savivaldybės administracija buvo paskelbusi konkursą specialiajam planui Karklėje parengti. Plano tikslas – parengti strategiją susisiekimo sistemai ir inžinerinei infrastruktūrai plėtoti.
Tačiau dabar aiškėja, kad apie 200 tūkst. litų vertės darbų konkursą laimėjusi viena bendrovė iš Kauno, panašu, nėrė į krūmus.
„Mus domina prieigos, takai. Bendrovė ruošia planą, tačiau esame nepatenkinti darbų vilkinimu, buvo minčių net nutraukti sutartį ir skelbti konkursą iš naujo. Davėme jiems terminą – pateikti dokumentus iki liepos 1-osios. Specialusis planas gali būti vertinamas ir kaip vienas iš žingsnelių įrengiant oficialius paplūdimius ties numatytomis vietomis, pirmiausiai – ties Karkle. Deja, šį vasaros sezoną nei tualetų, nei suoliukų, nei persirengimo kabinų dar nebus”, – vakar „Vakarų ekspresui” sakė V. Vytienė.
Reikia apsispręsti
Skirtingai situaciją vertina dviejų Karklės bendruomenių lyderiai.
Pasak PRP Karklės senbuvių bendruomenės pirmininko Pavelo Žąsyčio, sakyti, kad nieko nėra daroma, būtų neteisinga.
„Visas problemas žino Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas. Juda po truputį tie dalykai”, – mūsų dienraščiui sakė jis.
Karklės bendruomenės pirmininkas, buvęs PRP vadovas Arvydas Urbis „Vakarų ekspresui” sakė situaciją stebintis su nerimu.
„Rajone yra vienintelis paplūdimys, kuris masiškai lankomas, o nėra net jokios bendros politikos jo infrastruktūrai plėtoti. Reikia tam tikrus teisės aktus parengti, skirti pinigų. Kita vertus, paplūdimiai priklauso Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tačiau vis viena nerandame jokių tualetų ar kitų patogumų poilsiautojui”, – piktinosi jis.
Anot PRP vadovo Dariaus Niciaus, Regioninio parko direkcija tikrai neprieštarautų ne pernelyg intensyvios rekreacijos plėtojimui paplūdimiuose.
„Tačiau yra du lazdos galai: kol paplūdimiai yra laukiniai, žmonės vien dėl to čia važiuoja, ir gamta nėra pernelyg stipriai ir masiškai niokojama. Jei paplūdimius įrengs pagal visus standartus, padidės srautai, reikės naujų kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, Karklė nebebus tokia ramybės oaze, kuria mes dabar džiaugiamės”, – samprotavo D. Nicius.
Jis teigė girdėjęs planus įrengti du gelbėtojų postus: ties senosiomis Karklės kapinaitėmis ir juridiškai Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) priklausančiame buvusiame stebėjimo poste, kuriame keliolika metų gyvena P. Žąsytis ir dėl to bylinėjasi su VSAT. Teigiama, esą pasieniečiai galėtų įsileisti civilius gelbėtojus į savo patalpas.
„Tvarkyti paplūdimius nėra Regioninio parko funkcija. Karklei reikia politikų dėmesio, apsisprendimo. Dabar Karklėje ir ties Olando kepure stovi vos 8 šiukšlių konteineriai”, – „Vakarų ekspresui” sakė D. Nicius.