Tyrimai dėl ŽIV – kūdikių labui

Išaiškinus pirmąjį šalyje mažametį infekuotą ŽIV, specialistai ragina nėščiąsias aktyviau tikrintis, ar nėra šios infekcijos nešiotojos. Laiku apie tai sužinojus, būtų galima taikyti gydymą ir nuo galimo užsikrėtimo apsaugoti kūdikį.

Užsikrėtė visa šeima

Prieš savaitę uostamiesčio medikai ŽIV diagnozavo pusantrų metų mergaitei.

Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai žmogaus imunodeficito virusas nustatytas vaikui.

Medikai neabejoja, kad mergaitė jau gimė užsikrėtusi virusu, nes abu tėvai – ŽIV nešiotojai.

Kad virusu infekuota visa šeima, sužinota atsitiktinai – tikrinant mamos sveikatą. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad infekuota ne tik moteris, bet ir jos vyras bei pusantrų metų dukra.

ŽIV infekciją motina kūdikiui gali perduoti dar įsčiose nėštumo metu, gimdymo metu arba maitinant krūtimi. Žinant, kad motina infekuota, vaiką galima nuo infekcijos apsaugoti.

Tirtis – du kartus

Lietuvos AIDS centro direktorius dr. doc. Saulius Čaplinskas priminė, kad mūsų šalyje sudaryta galimybė nėščioms moterims išsitirti dėl ŽIV nemokamai.

„Tai užtikrina 2006 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų”. Visoms nėščiosioms rekomenduojama atlikti tyrimą dėl ŽIV infekcijos du kartus – pirmojo apsilankymo pas medikus metu iki 12-osios nėštumo savaitės ir po 29 nėštumo savaitės. Tyrimus dėl ŽIV besilaukiančioms moterims apmoka ligonių kasos, tad belieka paraginti medikus, ypač akušerius-ginekologus bei bendrosios praktikos gydytojus, aktyviau siūlyti pacientėms išsitirti”, – sakė S.Čaplinskas.

Skiria gydymą

Ankstyvas ŽIV infekcijos nustatymas nėščiai moteriai leidžia laiku pradėti taikyti ŽIV profilaktikos priemones: skirti antiretrovirusinį gydymą nėštumo ir gimdymo metu bei profilaktinį gydymą naujagimiui, atlikti cezario pjūvio operaciją, patarti motinai nemaitinti kūdikio krūtimi. Taikant visas šias priemones ŽIV perdavimo rizika iš užsikrėtusios motinos vaikui gali sumažėti iki minimumo, o šeimos gali tikėtis susilaukti sveiko, ŽIV neužkrėsto vaiko.

Pernai uostamiestyje medikai išaiškino dvi ŽIV infekuotas nėščiąsias. Vienai gydymas buvo pradėtas taikyti laiku, kita, deja, apie savo ligą sužinojo gimdymo išvakarėse ir jos vaikeliui visų profilaktikos priemonių taikyti nebespėta.

Gimdė 25 infekuotosios

Lietuvos AIDS centro duomenimis, mūsų šalyje per beveik 20 metų nuo ŽIV registravimo pradžios infekuotos motinos pagimdė 25 vaikus. Pirminiais duomenimis, tik vienam iš jų nustatyta ŽIV infekcija. Kiti vaikai – sveiki.

Iki praėjusių metų kaimyninėje Estijoje, kur ŽIV plitimo tempai sparčiausi, gimdė 514 ŽIV infekuotų motinų. Iki šių metų pradžios šioje šalyje 23 vaikams nustatyta ŽIV infekcija. Latvijoje iki praėjusių metų pradžios gimdė 171 infekuota moteris, šių metų pradžios duomenimis, 18-ai vaikų patvirtinta ŽIV diagnozė.

Pirmasis ŽIV infekuotas vaikas Estijoje diagnozuotas 2001 metais, o Latvijoje -1999 metais.

Lietuvos AIDS centro medikų kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu neseniai išleistoje knygoje „Vaikų žmogaus imunodeficito viruso infekcijos ypatumai” teigiama, kad pasaulyje daugiau nei 95 proc. atvejų vaikai ŽIV užsikrečia perinataliniu būdu. Jau pirmaisiais gyvenimo metais 10-25 proc. vaikų suserga AIDS ir miršta, 75-90 proc. vaikų ligos eiga lėtesnė, iki AIDS būdingų ligos simptomų atsiradimo vidutiniškai praeina 8 metai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.