Žemės ūkio taryba sutarė dėl aiškesnio prekės rūšies „veršiena“ pavadinimo

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai sutiko aiškiau išdėstyti prekybos dvylikos mėnesių ar jaunesnių galvijų mėsa sąlygas. Pagal naujas taisykles bus reikalaujama, kad valstybėse narėse būtų vartojamas tokiai mėsai nustatytas prekės rūšies pavadinimas ir būtų nurodoma, kokiai amžiaus kategorijai priklausė skerdžiamas gyvulys, pranešė ES spaudos tarnyba.

Taip siekiama padidinti skaidrumą rinkoje ir padėti vartotojams tiksliai žinoti, ką jie perka. Taisyklės keičiamos po ilgų diskusijų su visomis suinteresuotosiomis šalimis, taip pat ir konsultacijų internetu siekiant išsiaiškinti, kaip vartotojai supranta terminą „veršiena“. Tai daroma ir verslo atstovų bei valstybių narių prašymu nustatyti aiškesnes taisykles, atspindinčias skirtingas valstybių narių gamybos sistemas. Šis reglamentas pagerins bendrosios rinkos veikimą, o vartotojai bus geriau informuojami.

Dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsos gamybos ir prekybos ja sąlygos bei mėsos savybės skerdimo metu valstybėse narėse dažnai skiriasi. Gamybos sistemos yra dviejų pagrindinių tipų. Pagal vieno tipo sistemą gyvuliai šeriami daugiausia pienu ir pieno produktais ir skerdžiami jaunesni negu aštuonių mėnesių. Pagal kito tipo sistemą gyvuliai šeriami beveik vien javais (daugiausia kukurūzais) ir kitais pašarais; skerdžiami nuo dešimties mėnesių amžiaus.

Pirmojo tipo gamybos sistema taikoma beveik visose valstybėse narėse, o antrojo – išplėtota tik keliose valstybėse narėse, visų pirma Nyderlanduose, Danijoje ir Ispanijoje.

Pagrindinėse ES vartotojų rinkose pasitelkiant šias skirtingas gamybos sistemas pagaminta mėsa iki šiol paprastai buvo parduodama vienu pavadinimu – „veršiena“. Paprastai parduodant nenurodomas nei gyvulių šėrimo būdas, nei jų amžius skerdimo metu.

Patirtis rodo, kad dėl tokios praktikos gali sutrikti prekyba ir susidaryti palankios sąlygos nesąžiningai konkurencijai. Todėl tai tiesiogiai veikia tinkamą bendrosios rinkos veikimą. Išvežant iš skerdyklos pagal šias dvi sistemas išaugintų gyvulių mėsos kaina skiriasi maždaug 2-2,5 euro už kilogramą. Ši praktika taip pat nepalanki vartotojams, nes gali juos suklaidinti dėl faktinių perkamų produktų savybių. Todėl kelios valstybės narės paprašė Komisiją parengti pasiūlymų, kuriais būtų aiškiau nustatomos prekybos tokia mėsa sąlygos, ypač dėl prekės rūšies pavadinimo „veršiena“ vartojimo.

Per Komisijos organizuotas konsultacijas su visuomene dauguma vartotojų patvirtino, kad gyvulių amžius ir šėrimo būdas yra svarbūs kriterijai nustatant mėsos savybes. Daugelio vartotojų nuomone, gyvulių svoris skerdimo metu yra ne toks svarbus. Įvairūs tolesni tyrimai parodė, kad organoleptinės mėsos savybės – minkštumas, skonis, spalva – kinta su gyvulių amžiumi ir priklauso nuo gyvulių mitybos. Per konsultacijas taip pat paaiškėjo, kad skirtingų valstybių narių vartotojai iš to paties prekės pavadinimo gali tikėtis skirtingų dalykų.

Todėl Žemės ūkio taryba priėmė Komisijos pasiūlymą nustatyti prekės rūšies pavadinimus, kurie turėtų būti vartojami visose valstybėse narėse prekiaujant dviejų kategorijų – 0-8 mėnesių ir 8-12 mėnesių – gyvulių mėsa bei kartu reikalauti nurodyti, kokia buvo gyvulių amžiaus kategorija skerdimo metu. Naujose taisyklėse numatyta, kad renkant prekės rūšies pavadinimą reikėtų kuo labiau atsižvelgti į kultūrinius vartojimo ypatumus ir tradicijas, kad vartotojams būtų lengviau išsirinkti lūkesčius atitinkančią prekę. Todėl pirmosios kategorijos mėsa bus vadinama „veršiena“. Antrosios kategorijos mėsa bus vadinama „jautiena“.

Terminas „veršiena“ arba bet kuris naujas prekės rūšies pavadinimo pagrindu sukurtas pavadinimas taip pat negali būti vartojamas vyresnių negu dvylikos mėnesių gyvulių mėsos etiketėse.

Prekiautojai, norintys papildyti šiame reglamente numatytus prekės rūšies pavadinimus kita neprivaloma informacija, turėtų tai daryti laikydamiesi šiuo metu galiojančios galvijų identifikavimo, registravimo ir jautienos bei jos produktų ženklinimo tvarko.

Siekiant nuoseklumo ir vengiant konkurencijos iškraipymo, šio reglamento nuostatos taip pat bus taikomos iš trečiųjų šalių importuojamai mėsai.

Kasmet Europos Sąjungoje pagaminama apie 800 tūkst. tonų veršienos. Stambiausios jos gamintojos yra Prancūzija (30 proc. viso kiekio), Nyderlandai (26 proc.), Italija (18 proc.), Belgija (7 proc.) ir Vokietija (6 proc.). Daugiausia veršienos (apie 70 proc.) suvartojama Prancūzijoje ir Italijoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.