Įvairios pavienių Seimo narių iniciatyvos taikyti daugiau lengvatų gyventojų pajamų mokesčiams Vyriausybės institucijose pritarimo dažniausiai nesulaukia. Trečiadienį Ministrų kabinetas turės apsispręsti dėl parlamentaro Vytauto Galvono teikiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo, kuriuo siūloma išplėsti šio mokesčio lengvatą – iš pajamų atskaityti sumokėtas įmokas ne tik aukštajam išsilavinimui, bet ir išlaidas vėlesniam profesinių žinių gilinimui pagal specialias mokymosi programas.
Dabar yra numatyta, kad gyventojui iš pajamų gali būti atimamas mokestis už studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas suteikiant kvalifikaciją, taip pat už doktorantūros ir meno aspirantūros studijas. V. Galvonas siūlo išplėsti lengvatą ir iš pajamų atskaityti sumokėtas įmokas ne tik aukštajam išsilavinimui, bet ir išlaidas, skirtas vėlesniam profesinių žinių gilinimui pagal specialias mokymosi programas.
Finansų ministerija nepritaria tokiam projektui, nes Švietimo įstatyme bei kituose švietimą reglamentuojančiuose aktuose nėra vartojama sąvoka „specialios mokymosi programos”, be to, nuo 2008 metų įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimui minėto mokesčio lengvata galės pasinaudoti ir pagal profesinio mokymo programas besimokantys gyventojai.
Finansų ministerija primena, kad pritarus V. Galvono siūlymui valdžios sektoriaus biudžetas netektų apie 0,5 mln. litų.
Kitą gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą teikia Seimo narys Jurgis Razma. Jis siūlo neapmokestinti nenuolatinio gyventojo pajamų, gautų užsienio valstybėje įgyvendinant Europos Sąjungos, Pasaulio banko ar kitos tarptautinės organizacijos finansinės paramos programas, kai gyventojas laimi konkursą dalyvauti tokioje finansinės paramos programoje.
Finansų ministerija siūlo tam nepritarti, nes nurodytos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos pagal šiuo metu galiojančias šio mokesčio nuostatas nėra laikomos pajamų mokesčio objektu.