Iš Lietuvos išvežama šimtai tūkstančių veršelių, mažėja veislinių gyvulių

Lietuvoje šįmet per pirmąjį ketvirtį veršelių eksportas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo net 40 proc. Šių metų balandžio mėnesį veršelių buvo eksportuota apie 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Pasak „Valstiečių laikraščio” per šešerius metus jų eksportas padidėjo net daugiau nei 35 kartus. Lietuvos perdirbimo įmonėms tokia padėtis labai nuostolinga, tačiau akivaizdu, jog perdirbėjai patys pastūmėjo galvijų augintojus būtent taip elgtis. Didžiąją skolų grąžinimo naštą perdirbėjai nori užkrauti ant galvijų augintojų pečių, tačiau šie suranda perdirbėjams nepalankių išeičių.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sako, kad padėtis galvijų sektoriuje, palyginti su prastais praėjusiais metais, kai iš šalies buvo išvežta 118 tūkst. veršelių, nuosekliai blogėja.

„Mano žiniomis, ir ūkininkai, ir bendrovės, kurios augina galvijus, jau ieško galimybių, kaip iš šio sektoriaus pasitraukti. Ūkininkai net atsisako paramos įsivežti veislinius galvijus”, – sako J. Sviderskis.

Ūkininkai nori už galvijus gauti daugiau nei kainuoja juos užauginti, o perdirbėjai sako negalintys tiek mokėti, nes kaimyninėse rinkose produkcijos iš mėsos negali brangiai parduoti. Supirkimo kainos Lietuvoje yra žemiausios ES rinkoje. Šių metų balandį galvijų supirkimo kainos Lietuvoje buvo net 14 proc. žemesnės nei pernai tuo pat metu. Kooperatyvo „Lietuviška mėsa” valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika tikina, kad supirkimo kainos kai kuriais atvejais sumažėjo net iki 20 proc.

„Auginti galvijus nebeapsimoka, nes už jautienos skerdeną temokama 3-3,2 lito už kilogramą, o auginimo savikaina siekia 5 litus už kilogramą. Perdirbėjai tikina, jog net Rusijoje mėsos supirkimo kainos nukritusios, tačiau, mūsų duomenimis, Rusijoje jautienos skerdeną galima parduoti po 4-4,5 lito už kilogramą”, – sako J. Sviderskis.

Kita bėda, kad perdirbimo įmonės nesugeba pačios pirkti galvijų ir samdo tarpininkus, kurie dirba, deja, dažnai nesąžiningai. Neoficialiais duomenimis, tarpininkai perdirbimo įmonėms kainuoja apie 40 mln. litų per metus. O juk šiuos pinigus perdirbėjai vienu ar kitu būdu atskaito iš augintojų.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius, LVA profesorius Česlovas Jukna sako, kad šiuo metu padėtį rinkoje pakeisti labai sunku: „Ūkininkai veikia rinkos sąlygomis. Jeigu jiems neapsimoka galvijų auginti ar veršelių parduoti vidaus rinkoje, tai jie ir neparduos”.

Jeigu perdirbėjai mokėtų ūkininkams didesnę kainą, tai ūkininkai būtų suinteresuoti auginti net ir pieninius veršelius. Ūkininkai turėtų galimybę galvijus šerti geresniais pašarais, jie greičiau užaugtų, būtų mažesnė savikaina. Tačiau dabar ir perdirbėjai, ir augintojai įsukti į uždarą ratą. Ūkininkai nesutinka nuostolingai auginti, o perdirbėjai negali mokėti už galvijus ES rinkos kainomis, nes yra prasiskolinę.