Renginių nemėgstančio skulptoriaus pasaulis – dirbtuvėse

Greit šešiasdešimtmetį švęsiantis skulptorius Juozas Lebednykas viešų renginių, pristatymų, į kuriuos dažnai kviečiamas, nemėgsta. Jo pasaulis – dirbtuvėse, kuriose gimsta menai.

Skulptoriaus nerimastingas žvilgsnis ir sunkiai nuslepiamas abejingumas pompastiškoms kalboms apie meną reiškia viena: norą greičiau atsidurti savo dirbtuvėse

ir dar kartą patirti improvizacinį pasaulio perkūrimo galimybės džiaugsmą.
Net ir būsimąjį gimtadienį, kurį švęs rugpjūčio mėnesį, jis paminėjo atidarydamas personalinę parodą Dailės galerijoje. Jo nuomone, taip ir reikia menininkui minėti jubiliejų.

Nesiblaško

Žmonėms įprasta blaškytis tarp tikrovės ir svajonių, tačiau geram menininkui pasaulis nesidvejina. Jis turi vieną, savo paties kuriamą, sukurtą ar perkuriamą pasaulį. Visa kita jam yra reikšminga tiek, kiek tai dar laukia jo prisilietimo. Toks ir yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje panevėžietis skulptorius Juozas Lebednykas.

Už jį kalba žmona

Noras jį prakalbinti buvo nelabai vykęs. Daug pasakantis menininko žvilgsnis, jo neslepiamas abejingumas kalboms, išdavė: pokalbio nebus. Vietoj to personalinės parodos atidarymo metu birželio 1-ąją Dailės galerijoje J.Lebednykas mostelėjo ranka ir pratarė: „Už mane kalba skulptūros, pastelė, keramika. Čia aš, čia mano gyvenimas. Jei norite sužinoti apie mane daugiau, kalbinkite mano Mūzą, įkvėpėją, žmoną Jolantą. Trisdešimt dvejus metus kartu, todėl apie mane žino daug.“

Viešas gyvenimas ne jam

Žaviai besišypsančios Dailės galerijos vadovės ir menininko gyvenimo draugės toks mostelėjimas nenustebino. Ji ramiai priėmė vyro pasiūlymą: „Jis toks. Viešas gyvenimas ne jam. Suprantu jo nenorą dalyvauti įvairiuose sambūriuose, pristatymuose. Nieko keisto, kad Juozas vengia pasiūlymų dalyvauti viešuose renginiuose. Geriausiai jaučiasi savo dirbtuvėse, kuriose gimsta menai, stebinantys tikrus meno žinovus. Tiesa, pamenu, sykiu buvome gal keliuose renginiuose, kurie įpareigoja ateiti kartu. Nuo jaunų dienų įpratau į renginius eiti viena ir nesijaučiu blogai.“

Kartais prabyla

Pokalbio metu Jolanta smagiai nusikvatojusi prasitarė: „Žinau, kada Juozas, nors labai retai, prabyla. Kada mūsų namuose susirenka jo draugai, bendramoksliai, kolegos, kada kieme pakvimpa laužo dūmais, o šašlykinėje kepami jo paruošti šašlykai, kada susirinkusieji vaišinami raudonu vynu, brendžiu, tada jis ir prašneka, tada iš jo galima išgirsti visas gyvenime patirtas istorijas.“

Gimtojo krašto neužmiršta

J.Lebednykas, atidaręs Panevėžyje personalinę parodą, po savaitės ją perkels į sostinę. Tuomet ir vilniečiai meno gerbėjai birželio 20 – liepos 15 dienomis Šv. Jono gatvės galerijoje galės grožėtis jo skulptūrų paroda.

Beje, šiuo metu skulptorius buvoja gimtinėje Trakų rajone. Onuškio miestelyje menininkas stato angelo skulptūrą, kuri stovės kryžkelėje ir atvykusiems svečiams tarnaus kaip nuoroda surasti du ežerus – Kerėplio ir Verinėjos. Tai jau antra skulptūra, kurią J.Lebednykas dovanoja Onuškio miesteliui. Pirmoji, Šv. Roko skulptūra, dovanota 2004 metais.

Daugiau gerbėjų ne Panevėžyje

Pasiteiravus, ar daug panevėžiečių yra įsigiję skulptoriaus darbų, abu Lebednykai purtė galvas ir aiškino.

„Savo mieste pranašu nebūsi. Daugiausia darbų parduodama Vilniuje, Kaune. Panevėžiečiai pirkėjai, tikrai turintys profesionalų skonį, ateina į dirbtuves ir išsirenka patinkantį darbą. Meno šiais laikais retas pasigenda. Dauguma dar nesuvokia, kad tik juo galima praturtinti buitį.“

Darbai svetur

Tačiau J.Lebednykas džiaugiasi, kad Panevėžį puošia jo skulptūros. Nors jų nėra daug, tačiau panevėžiečiai gali grožėtis antkapiniu paminklu aktoriui Broniui Babkauskui, „Aukštaitijos vandenų“ bendrovės kieme esančiais „Paukščiais“ bei pastato interjeru „Pavasaris“, „Hansabanko“ pastato eksterjeru „Sraigė“, paminklu 1863 metų sukilimo dalyviams atminti, Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje stovinčia „Pieta“, Panevėžio miesto savivaldybės fojė puošiančia skulptūra „Burės“.

Be to, Panevėžio kraštotyros muziejus yra įsigijęs dvi menininko skulptūras iš vario – „Laukimas“ ir „Rimtis“. Pasak jo, dar vieną vario skulptūra, „Žiedas“, stovėjo J.Urbšio gatvėje, tačiau nusipirkę ją savininkai kažkur išgabeno.

Beje, viena J.Lebednyko sukurta bronzos skulptūrėlė puošia ir JAV Baltuosius rūmus. 2004 metais minint Lietuvos narystės NATO dieną Amerikos prezidentui Džordžui V.Bušui įteiktas panevėžiečio nulietas bronzos paukštis. Prezidentui jį padovanojo tuometis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.

Suokalbiška meno priebėga

Itin subtiliai apie J.Lebednyko kūrybą bei galimybę kurti namuose įrengtose dirbtuvėse atsiliepė menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. Jis kalbėjo: „Troškimas gyvenimo laiką užpildyti prasmingomis formomis, harmoningais jų santykiais, sodriais atspalviais užveria šį amžinai nerimastingą ir nuolat ieškantį menininką ilgoms valandoms jo dirbtuvėje, kur bronza lydosi rankose, keramika išdegama kaitrios vaizduotės krosnyje, o akmuo nusėda minkštais granito dulkių patalais spalvingai meno puoselėtojų porai – Juozui ir Jolantai.

Juozo jubiliejaus proga svarbu pabrėžti, kad Panevėžio miesto pakraštyje, eglių šešėlyje, tarp samaningų žolynų ir vynuogių šakų pynių oriai rymanti Juozo ir Jolantos Lebednykų raudonplytė pilaitė – tai ne tik Juozo dirbtuvė. Greičiau tai suokalbiška meno priebėga, šios poros išpuoselėta reiklaus kūrybiškumo erdvė bei biografinis miesto meninio gyvenimo archyvas.

Tad kas subrandinta šioje drąsių svajonių ir nenuilstamos veiklos terpėje? Juk, be dviejų puikiais menininkais tapusių vaikų, šie namai pripildyti ir Juozo skulptūrų, kurias būtų galima vis kitaip pergrupuoti ir sukurti vis kitokią jo kūrybinių ieškojimų ir atradimų istoriją.“

Aistra žvejybai

Beje, abiejų meno puoselėtojų Panevėžyje atžalos -trisdešimtmetė dukra Miglė ir dvidešimt šešerių sūnus Lukas – taip pat pasirinko nelengvą menininko kelią. Abu baigė Dailės akademiją, tačiau nuėjo į skirtingas kūrybos puses. Miglė gerai žinoma grupės „Baltosios kandys“ narė ir domisi tekstile. Jos spalvingi veltinio dirbiniai stebina ne vieną, o Lukas, įgijęs skulptoriaus specialybę, ją išbando multimedijoje ir dirba televizijos, kino kūrybos industrijoje.

Pasak Jolantos, vyras menininkas pailsi žvejodamas. „Tai jo aistra ir vienintelis pomėgis, padedantis atsigauti po kūrybinių kančių. Juozui žvejybos reikia kaip oro, kaip maisto. Sąlytis su gamta padeda atsigauti ir vėl pasinerti į kūrybą. Neseniai pagavo 4,5 kilogramo lydeką, ja vaišinome draugus, atvykusius į personalinės parodos atidarymą Panevėžyje“, – džiaugėsi Juozo laimikiu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.