Makiažo paslapčių pasaulis šiandien nesvetimas daugeliui moterų. Ne tik prieš pasimatymą ar svarbų vakarėlį, bet ir kasdieniame lėkime moterys atranda laiko subtilioms apgaulėms – jauninančiam skaistalų prisilietimui ar žvilgsnį išryškinančiam brūkštelėjimui tušu. Taip moterys tarytum kuria savą iliuzijų pasaulį. Tačiau tuomet, kai tenka pozuoti prieš fotoobjektyvą, verta pasidomėti, kokios taisyklės galioja anapus jo. Apie makiažo, skirto fotografijai, ypatumus pasakoja grožio ir stiliaus namų „Viva” vadovė Viktorija Vaišvilaitė Skirutienė.
Pasaulis anapus objektyvo kiek kitoks. Tai tarytum transformuota realybė. Ten net ir makiažo principai galioja kitokie. Jei esate viena tų moterų, kurių kasdieniuose ritualuose nėra makiažo žaidimų, prieš fotosesiją verta apsilankyti pas vizažistą. Maži odos netobulumai – paraudimai, spuogeliai ar raukšlelės dažnai būna nepastebimi, o fotografija, fiksuodama akimirką, priverčia dėmesį atkreipti į mažiausias detales. Naujieji skaitmeniniai fotoaparatai negailestingai tiksliai, it per padidinamąjį stiklą, išryškina tai, kas kasdieniame gyvenime liktų nepastebėta.
Fotomakiažą reikėtų pradėti nuo kruopščių, nepriekaištingų spalvos korektorių, maskuotojų ir kreminės pudros padengimu. Grimo sluoksnis turėtų būti stipresnis, nei įprasta. Šviesiausiai reikėtų retušuoti zoną po akimis, o veido kontūrus subtiliai patamsinti. Galima rinktis tiek kreminės, tiek sausos konsistencijos priemones, bet svarbiausia, kad perėjimai iš šviesesnių tonų į tamsesnius būtų išreikšti – būtina sukurti reljefą. Veidas neturi būti plokščias. Dažnai moterys daro klaidą, skubėdamos prieš fotosesiją įdegti ar visą veidą užtamsindamos bronzuojančiu kremu. Tuomet jos fotografijoje atrodo vyresnės, išryškėja nuovargio ženklai. Vizažistai pataria vengti soliariumų, rinktis tik odos spalvos arbe net šiek tiek šviesesnę kreminę pudrą, o tuomet tamsesne pudra retušuoti tik tas veido zonas, kurias norite išreikšti, vizualiai sumažinti.
Jei veido formos korekcijas dienos makiaže tenka atlikti itin subtiliai ir nepastebimai, tai foto – makiaže kuriamos korekcijos gali prilygti mini plastinėms operacijoms. Ypač drąsiai tamsiomis ir šviesiomis spalvomis galima žaisti, jei fotografuoti numatyta juodai balta juostele.
Net ir pasirūpinus nepriekaištingu makiažu, fotosesijos metu su savimi reikia turėti dėžutę pudros. Tiek saulės šiluma fotografuojant lauke, tiek kaitrios studijų lempos, o taip pat ir jauduliukas priverčia odą blizgėti.
Vengti reikėtų bet kokių spindinčių paviršių, ne tik odos blizgesio. Gražiai šviesose žaižaruojantys šešėliai fotografijoje gali nemaloniai sublyksėti arba, atvirkščiai, atrodys kaip tamsios dulkelės. Profesionalūs fotografai, apšvietimo virtuozai, atrastų būdą dėkingai nufotografuoti ir veidą spindinčiu makiažu, tačiau juk makiažas turėtų tarnauti jums, o ne reikalauti pagrindinio dėmesio sau.
Veido bruožų kontūrai fotomakiaže turėtų būti išreikšti labiau, nei įprasta. Konkrečios linijos neturi būti akivaizdžios – sodrius akių kontūrus reikia subtiliai išretušuoti šešėliais, lūpų apvadą išskleisti lūpų dažais. Net ir itin ryškus makiažas fotografijoje atrodo švelniau, tačiau atliktas turi būti nepriekaištingai. Makiažo netikslumai, į kuriuos dienos metu niekas neatkreiptų dėmesio, fotografijoje tampa akivaizdūs. Užfiksuotas vaizdas gerokai labiau išryškina ir veido bruožų asimetriją.
Asimetrija žmogaus veide natūrali. Jei įsivaizduojamą liniją brėžtume vertikaliai per veido centrą, niekuomet abi pusės vienodos nebūtų. Viena akis didesnė už kitą, vienas antakis kilstelėtas aukščiau, kitas žemiau, viena žandikaulio pusė aštresnė nei kita. Subtiliai koreguoti galime makiažu, vis dėlto geriausi rezultatai – atradus teisingą fotografavimo rakursą.
Tikroji magija fotografijoje – tai žaidimai šviesomis. Prieš pradedant piešti makiažą, būtina žinoti, kokį apšvietimą yra numatęs fotografas. Skirtingi šviesos šaltiniai gali neatpažįstamai pakeisti veidą. Piešti geriausia tokioje šviesoje, kokioje ir bus fotografuojama.