Rugių laukas. Kažkur prie keliuko paliktame limuzine aidi pamergių kikenimas. Iššauna šampano kamštis. Šventė. Tačiau jaunieji užsiėmę. „Pasižiūrėk į ją, lyg norėtum joje nuskęsti”, – pasigirsta raginimas. Vyriškas veidas sušvelnėja. „Dar keli kadrai! Daugiau jausmo! Juk norite gražių nuotraukų?!”, – nesiliauja dalinti instrukcijas kažkur žalumoje pritūpusi fotomenininkė.
Vestuves fotografuojanti Skaistė Zabielaitė jau septynerius metus į gražiausią kitų šventę eina dirbti. Tačiau kadaise šnarėjo ir jos vestuvinė suknelė, bliksėjo svetimų fotoaparatų blykstės. „Vestuvėse pagrindinė herojė buvau net du kartus. Gal kitąmet tekėsiu ir dar sykį. Už dabartinio vyro”, – mįslingai taria ir nusikvatoja 29-erių klaipėdietė.
Apie jos priklausomybę nuo vestuvių netrukus sužinos visas pasaulis. Per 200 vestuvių įamžinusi Skaistė išleido Lietuvą ir užsienį apskriesiantį fotoalbumą, kurį pati vadina „vadovėliu jauniesiems”.
Tekėtų kasdien
Dailės ir pradinių klasių mokytojos diplomą turinti Skaistė Zabielaitė į fotografiją prieš devynerius metus pasuko netikėtai. Grožio mokyklos „Skaistė” įkūrėja specializavosi kitokioje veikloje – mokė merginas gerų manierų, aiškino, kaip teisingai vaikščioti ir dažytis.
„Samdžiau fotografą, kad šis fotografuotų merginas. Jam nuolat aiškinau, kokiu kampu fotografuoti, kad atrodytų gražiau. Neapsikentęs jis pasiūlė man pačiai imti į rankas fotoaparatą ir paveiksluoti. Taip viskas ir prasidėjo”, – pasakojo fotomenininkė.
Lemtingas lūžis jos gyvenime įvyko, kai 2001-aisiais ji sudalyvavo grožio konkurse „Misis Lietuva” ir pelnė „Misis Foto” titulą, kuris, anot pačios Skaistės, jai buvo brangesnis net už karalienės karūną.
„Laimėjimas labai įkvėpė. Iki tol daugiausiai dirbau su moterų aktais. Bet mano modeliai pradėjo tekėti, prašė, kad nufotografuočiau vestuves. Pabandžiau ir pavyko”, – prisimena Skaistė.
Pati klaipėdietė ištekėjusi buvo dukart – 21-erių būdama ir prieš ketverius metus, kai jai jau buvo 25-eri.
„Tekėčiau ir dar kartą. Galėčiau tekėti nors ir kasdien. Juk tai taip smagu!”, – kvatojo Skaistė.
Ji tiki, kad kitąmet, kai su vyru Ernestu minės penktąsias vestuvių metines, būtinai ištekės dar kartą.
„Juokais. Padarysime cirką – tegul kur nors ant jūros kranto tarp persirengėlių svečių mus sutuokia kunigu persirengęs draugas. Noriu linksmybių!”, – vietoje nenusėdi fotomenininkė.
Aprūpina servetėlėmis
Skaistė neslėpė – vasarą vestuves fotografuojantiems menininkams ateina auksinis laikas. Pati klaipėdietė vasaros mėnesiais skuba net į Vilnių ir Kauną.
Užsidirbti iš vestuvinės fotografijos galima nemažai, tačiau Skaistė tikino, kad visus uždirbtus pinigus ji investuojanti į savo studiją – perka dekoracijas, rekvizitus, fotoaparatūrą, kompiuterinę įrangą.
„Man brangių daiktų nereikia. Galėčiau siaubti madingų drabužių parduotuves, tačiau mieliau įsigyju pagal užsakymą pagamintą baltą nėrinių skėtį, su kuriuo vėliau fotografuoju nuotakas. Svajoju kada nors leisti sau daryti vos vieną kitą fotosesiją, bet neskubėdama, su pasigardžiavimu, tobulai”, – sakė verslininko žmona ir dviejų vaikų – Dangio ir Karolinos mama.
Fotomenininkė atmetė galimybę kada nors tapti vedybų planuotoja, nors tokių pasiūlymų sakė nuolat sulaukianti.
„Kita mano vietoje jau seniai imtųsi šio darbo, o aš nenoriu. Jeigu paklausia patarimo dėl aprangos, makiažo ar dar ko nors, mielai padedu. Juk man nieko nekainuoja pataisyti jaunajai varvantį makiažą ar užmaskuoti spuogą ant jaunojo kaktos”, – juokėsi Skaistė.
Jaunai moteriai atrodo keista, kad verkiančiai nuotakai niekas, net jos pamergės, neskuba paduoti servetėlės.
„O aš jų visada turiu po ranka. Specialiai nusipirkau šventinių, su širdelėmis. Vestuvių svečiai šnibždasi: „Ar čia kokia nuotakos draugė, kad taip rūpinasi?” Juokinga”, – pasakojo Skaistė.
Tempia į laukus
Paklausta, kam geriau sekasi fotografuoti vestuves – vyrams ar moterims, Skaistė bando išlikti diplomatiška: „Moterys mėgsta saldumą, o vyrų fotografija – šaltesnė ir racionalesnė. Kiekvienas renkasi pagal save.”
Tačiau priduria, kad tik moteris fotografė pamato nuo prakaito drėgną jaunikio kaktą ar susisukusią nuotakos suknelės petnešėlę.
„Vyrai fotografai sako: „Labai gražiai. Fotografuojame”, o moteris: „Labai gražiai, bet įtraukite pilvą”, – kvatojo Skaistė.
Ji tikino, kad Lietuvoje vestuvių fotografija vis dar orientuota į pasenusius standartus – jaunieji fotografuojami prie tų pačių pastatų, prie tų pačių medžių, tose pačiose pozose.
„Ir aš kartais taip fotografuoju, bet tik jeigu jaunieji to primygtinai reikalauja. Priešingu atveju tempiu juos į rugių laukus ar į mišką, nors svečiai jau nerimaudami laukia jaunųjų banketų salėje”, – sakė fotomenininkė.
Tačiau Skaistės improvizacijoms paklusta ne visi jaunavedžiai. Pasitaiko, kad suabejojama tuo, kad ji jauna, kad moteris.
„Bet dažniausiai mano žaidimams pasiduoda. Net patys rimčiausi vyrai”, – giriasi ji.
Ar prie dailių formų aukštaūgės fotografės šampano padauginę pabroliai nesikabinėja? Skaistė kategoriška: „Nusibosta tų bernų priekabiavimai, bet jau išmokau atsikirsti. Be to, į darbą neinu su šortais ir atviromis palaidinėmis.”
Išėjo vadovėlis
Klaipėdietė įsitikinusi, kad fotografo į vestuves galima ir nekviesti – kuklią, neiškilmingą šventę gali įamžinti ir bičiulis su „muiline”.
„Bet kai į vestuves investuojami tūkstančiai, būtų kvaila nepasilikti prisiminimui viso to grožio”, – mano ji.
Kita vertus, gražus fotoalbumas ar investicijos į iškilmes visiškai negarantuoja šeimyninės laimės. Šią tiesą Skaistė žino iš savo patirties.
„Pirmųjų mano vestuvių nuotraukos – tikras menas, tačiau gyvenimas šeimoje nenusisekė. O štai antrą kartą išėjo standartinis fotoreportažas. Kaip pas visus. O ir pinigų šventei išleidome visai nedaug. Kol kas su antruoju vyru gyvename gražiai”, – džiaugėsi Skaistė.
Sėkmė fotomenininkę lydi ne tik asmeniniame gyvenime. Netrukus po pasaulį dešimties tūkstančių kopijų tiražu pasklis jos fotoalbumas, kuriame – tik vestuvių akimirkos. Kiek nuotraukų sudėta į šią knygą, nežino net pati jos autorė.
„Kodėl ją išleidau? Pirmieji keleri fotomenininko veiklos metai visada kupini nuoširdumo, ieškojimų, neturi falšo. Pabūgau, kad kada nors pasuksiu į komerciją, todėl pirmuosius darbus panorau sudėti į albumą. Kai gavau pirmąjį egzempliorių, nustebau – išėjo vadovėlis, metodinė medžiaga. Nuotraukose galima rasti patarimų, kaip rengtis, kokį kostiumą, suknelę ar puokštę pasirinkti, kaip padaryti geriau už kitus”, – pasakojo autorė.
Jos žiniomis, fotoalbumas „Vestuvės” – pirmasis tokio pobūdžio leidinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.