Dainininkui, pradėjus vesti kokią nors laidą televizijoje, žinoma, jo populiarumas šiek tiek išauga.
Tačiau nemanau, kad dainininkas gali scenoje išsilaikyti vien dėl to, kad yra televizijos laidos vedėjas. Ne paslaptis, kad ir honorarai už koncertus padidėja, kai atlikėjas pradeda rodytis televizoriuje, tačiau apie pinigus kalbėti šiuo atveju būtų nekorektiška.
Kai pradėjau dirbti televizijoje, kokius metus gal ir jaučiau didesnį dėmesį iš žmonių dėl to, kad dažnai mane mato per televizorių. Tačiau po kiek laiko viskas nusistovi ir vėl grįžti į senas vėžias. Nežinau žmonių, kurie mane pažinotų kaip laidos vedėją, o ne – atlikėją.
Nors džiaugiuosi, kad galiu dirbti televizijoje, visgi, jei reikėtų pasirinkti tarp dainavimo ir darbo televizijoje, prioritetą atiduočiau muzikai. Dainavimas man svarbiausias dalykas. Esu iš širdies dainininkė. Nors gerai, kad yra ir televizija, kurioje galima dirbti.
Kartais darbas laidoje man sutrukdo visiškai pasinerti į atlikėjos vaidmenį. Atsitinka taip, kad dėl filmavimų tenka atsisakyti koncertų. Filmavime dalyvauja labai daug žmonių, kurių negaliu pavesti.
Galbūt kai kuriems atlikėjams kitaip yra dainuoti koncerte, kai jie žino, kad yra filmuojami. Aš jau pripratusi prie kamerų ir su publika bendrauju vienodai, neatsižvelgdama į tai, ar pasirodymą seka kameros ar ne.
Televizijoje dirbu trejus metus. Pradėjau nuo „Orbitos”. „Penktadienio muzikos šou” laida yra muzikinė. Ji atitinka ir mano specialybę, todėl dirbti malonu. Tikriausiai sutikčiau vesti ir kitokio pobūdžio laidas. Tai priklausytų nuo programos idėjos. Kol dar nieko kito neišbandžiau, sunku pasakyti, ar sugebėčiau ir ar man patiktų dirbti nemuzikinėje laidoje.
Manau, kad ne kiekvienas dainininkas galėtų būti laidos vedėjas. Laidos vedėjui reikia puikios iškalbos. Nors šiais laikais, jau ir tai – ne pagrindinis kriterijus renkant vedėją. Atėjus į televiziją, specialiai darbui prieš kameras nesiruošiau. Visi įgūdžiai ateina su laiku bei praktika.