Europos centriniam bankui bazines palūkanas padidinus ketvirčiu procentinio punkto, jos pasiekė 4 proc. Specialistai ramina, kad dideles paskolas anksčiau pasiėmę gyventojai papildomų išlaidų turės nedaug.
Našta didės nedaug
Vakar paskelbtas Europos centrinio banko (ECB) sprendimas bazinę palūkanų normą padidinti 0,25 procentinio punkto nenustebino rinkų, nes jo tikėtasi.
Kaip LŽ sakė „Hansabanko” Ekonominės analizės skyriaus vadovas Vidmantas Šaferis, ketvirčiu procentinio punkto padidėjusios palūkanos Lietuvos ekonomikai radikalių pokyčių neduos. Tačiau pašnekovas mano, kad brangstantys pinigai gyventojų skolinimąsis gali šiek tiek pristabdyti.
„Padidėjus palūkanų normai, būsto paskolų gavėjai jas ims su kiek didesnėmis palūkanomis”, – kalbėjo jis.
Bet V.Šaferis teigia, kad šis ECB žingsnis būsto paskolų turėtojams neužkraus didelės papildomos finansinės naštos.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra pasiėmęs 200 tūkst. litų paskolą, tai 0,25 procentinio punkto išaugusios bazinės palūkanos per metus asmeniui sudaro papildomus 500 litų”, – skaičiavo jis.
Gyventojams, pasiėmusiems paskolas kintamosiomis palūkanomis, kitą kartą perskaičiuojant palūkanas jos bus užfiksuotos atitinkamai aukštesnės. Bet šis normos didėjimas nepalies tų žmonių, kurie iš bankų skolinosi tik, tarkime, prieš savaitę.
4,5 proc. – dar šiemet
Finansų rinkų dalyviai jau laukia kito bazinių palūkanų augimo. Ekspertas įspėja, kad besiskolinantieji būstui turėtų atidžiau įvertinti savo finansines galimybes.
„Prieš imant būsto paskolas gyventojams vertėtų planuoti atsakingiau ir užfiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Žmonės turėtų nepamiršti, kad bazinės palūkanos bus didinamos kiekvieną ketvirtį po 0,25 procentinio punkto – taip yra jau nuo 2005 metų gruodžio”, – sako V.Šaferis.
Kai kurie specialistai tikina, kad bazinės palūkanos iki 4,5 proc. gali kilti pirmąjį 2008 metų pusmetį. Tačiau V.Šaferio prognozėmis, tai įvyks anksčiau.
„Yra tikimybė, kad bazinės palūkanos 4,5 proc. pasieks jau šių metų pabaigoje, o 4,25 proc. – rugsėjo mėnesį”, – prognozavo „Hansabanko” ekonominės analizės skyriaus vadovas.
ECB bazinės palūkanų normos nuo 2003 metų vidurio iki 2005 metų pabaigos siekė vos 2 proc. Jų augimas iki 4 proc. šiuo metu skolinimosi mūsų šalyje anaiptol nesulėtino.
„Spėti, ar didėjant palūkanoms nemokių klientų padaugėjo, būtų sudėtinga”, – minėjo jis. V.Šaferis teigia, kad finansų rinkos dalyviai numato, jog bazinės palūkanos dar didės. Jo žodžiais, pajamų kilimas mūsų šalyje atsveria palūkanų už paskolas didėjimą ir infliaciją.
Tikisi kainų stabilumo
Kaip praneša BNS, ECB vadovas Jeanas Claude’as Trichet komentuodamas sprendimą sakė, kad įgyvendinama pinigų ir kreditavimo politika deramai skatina euro zonos augimą.
„Sprendimas padidinti palūkanų normas palaikys infliaciją kainų stabilumą atitinkančiame lygyje vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje, – akcentuoja jis. – Ateityje centrinis bankas, kaip ir anksčiau, turės laiku priimti konkrečius sprendimus, kurie leistų užkirsti kelią spartesniam vartojimo kainų didėjimui. ECB vadovybė atidžiai stebės ekonominę padėtį ir stengsis užkirsti kelią bet kokiam galimam kainų nestabilumui.”
Pasak J.C.Trichet, „pasaulio ekonomika, kaip ir anksčiau, sparčiai auga”, ir tai turėjo įtakos ECB parengtoms euro zonos ūkio kilimo šiais ir ateinančiais metais prognozėms. Naujaisiais ECB vertinimais, šiemet euro zonos ūkio prieaugis sieks 2,3-2,9 proc., o kitąmet – 1,8-2,8 procento. Bazinės palūkanų normos šiuo metu yra didžiausios nuo 2001 metų rugpjūčio mėnesio. Jų normos buvo didintos kovo mėnesį – taip pat 25 baziniais punktais, iki 3,75 procento.
2006 metais ECB didino bazines palūkanų normas penkis kartus – kovo, birželio, rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais, kiekvieną kartą po 25 bazinius punktus.