Taksistų dejonės – netikros

Klaipėdos taksi bendrovių garsiai trimituota būtinybė net trečdaliu didinti paslaugos kainą padvelkė keleivių mulkinimu.

Kai kurie taksi vairuotojai ir kelionės įkainių dar nepakėlę taksistai tvirtino, jog ir toliau buvo galima dirbti pagal senuosius tarifus.

Keista ir tai, kad klientų pinigines taksi bendrovės nusprendė patuštinti tarsi susitarusios.

Paslaugos įkainis galėjo būti didinamas ir todėl, kad taksi, ypač naktimis, lieka kone vienintelė susisiekimo priemonė.

Siūlė kelti kainą

Kelionės kainą nusprendė didinti visos didžiosios uostamiesčio taksi bendrovės.

Kainos ėmė kilti maždaug prieš mėnesį, tačiau apogėjų pasiekė prieš kelias dienas.

Per šią savaitę jau visos rinką valdančios taksi bendrovės padidino savo tarifus.

Nuo šiol įsėdimo mokestis siekia 3, o kilometro kaina – 2 litus. Anksčiau už įsėdimą į taksi reikėjo mokėti 2 litus, o nuvažiuoti kilometrą buvo galima už pusantro.

Tokios kainos galiojo apie metus.

Taksi bendrovių vadovai aiškino, kad kelti kainas juos privertė Lietuvos valdžia. Ji nustatė nepakeliamus mokesčius, verčia darbuotojams didinti atlyginimus, esą dar pabrango kuras, pakilo remonto ir draudimo paslaugų kaina.

„Ką jie meluoja?! Nesąmonė, kad reikėjo didinti tarifus dėl esą padidėjusių išlaidų. Kuro kaina nekinta apie metus“, – rėžė bendrovės „Žemaitijos taksi“ vadovas Anatolijus Kirgetovas.

Jo vadovaujamos bendrovės taksi keleivius veža pagal senuosius tarifus – 1,5 lito už kilometrą.

„Ir neketiname paslaugos branginti. Neneigsiu, kad buvo siūlymų, jog ir aš pakelčiau kainą. Tačiau mūsų automobilių negalime iškviesti telefonu, o tik įsėsti į stovinčius tam tikrose miesto vietose. Kadangi taip prarandame dalį klientų, baidyti jų kainomis neketiname“, – teigė A.Kirgetovas.

Paslaugos kainų nekėlė ir kai kurie kiti individualiai dirbantys taksistai.

Jų mieste yra per šimtą.

Siekė pasipinigauti

Kai kurie kalbinti samdomi taksi vairuotojai taip pat svarstė, kodėl prisireikė padidinti tarifus.

Jų nuomone, toks poelgis tėra verslininkų siekis pasipinigauti, nes esą ir iki šiol pavykdavo uždirbti, o pabrangus paslaugai, klientai jos gali atsisakyti.

„Vairuotojai nesupranta, kiek mokesčių darbdavys sumoka valstybei, todėl taip ir kalba“, – tikino vienas bendrovės „Taksoma“ vadovų Alvydas Lingevičius.

Jam antrino ir kiti taksi įmonių savininkai. Jų teigimu, tik vairuotojai ir gali taip kalbėti, nes jie neturi jokių įsipareigojimų.

Galima suprasti, kodėl pabrangusi kelionė taksi baugina jų vairuotojus. Daugelio jų atlyginimas priklauso nuo vežamų keleivių skaičiaus ir surenkamų pinigų.

Todėl jei taksi taps prabanga, žmonės nevažiuos, tad nukentės ir vairuotojai.

Tačiau taksi bendrovių vadovai tikino, kad keleiviai dėl pakeltų kainų nesiskundžia.

Esą rimti žmonės net džiaugiasi, kad taksi bus lengviau išsikviesti, nes jais nebesinaudos skurdžiau gyvenantys klaipėdiečiai ar į mokyklą už du litus norintys nuvažiuoti vaikai.

Brango padieniui

Taksi paslaugų teikėjai tarifus gali nusistatyti niekieno nevaržomi.

Savivaldybės taryboje tvirtinama tik miesto autobusų ir maršrutinių taksi bilietų kaina.

Todėl galima spėti, kad taksi bendrovėms branginant paslaugą, itin svarbu kainas suderinti.

Nors verslininkai neigė, kad tarėsi dėl tarifų didinimo, jie beveik visi žinojo, už kokią kainą keleivius veža konkurentai.

Įtarimų, jog buvo sudarytas įstatymu uždraustas kartelinis susitarimas, kelia ir tai, kad daugelis taksi bendrovių savo paslaugų įkainius didino padieniui.

Viena versijų – taip stengtasi išvengti Konkurencijos tarybos susidomėjimo dėl tokių susitarimų. Jei kainas visi būtų padidinę tą pačią dieną, kartelinis susitarimas būtų buvęs akivaizdus.

Konkurencijos taryba prieš dvejus metus yra nubaudusi Vilniaus taksistus.

Tuomet tarnybai pavyko išsiaiškinti, kad taksi paslaugas Vilniaus mieste teikiančios 13 bendrovių, tarpusavyje derindamos veiksmus, padidino paslaugų kainą. Taip buvo siekiama riboti konkurenciją.

Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą vienai taksi bendrovei buvo skirta 50 tūkst. litų bauda, likusioms – po 5 tūkst. litų.

Remiantis įstatymu, už kartelinius susitarimus baudos dydis gali siekti iki 10 proc. bendrovės metinių pajamų.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė teigė, jog įrodyti tai, kad didinant kainas būta susitarimų, yra sunku.

Vienintelė išeitis – jei kuris nors iš susitarimo dalyvių prisipažintų. Taip jis išvengtų nuobaudų.

Taksi dominuoja

Galima įtarti, kad taksi bendrovės nepabūgo didinti kainų ir dėl dominuojančios padėties.

Ypač naktį taksi tampa kone vienintele susisiekimo priemone.

Įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis tvirtino, kad naktį važinėjusius maršrutinius mikroautobusus ištiko krizė.

Anksčiau naktimis „mikriukai“ važiuodavo penkiais maršrutais. Dirbti skatino galimybė pasipelnyti, nes dieną kelionė maršrutiniu taksi kainuodavo 1, o naktį – 2 litus.

„Tas skirtumas buvo akivaizdus, todėl dėl tų dviejų litų „mikriukai“ noriai važiuodavo ir naktį. Dabar dieną bilietas kainuoja 1,7 lito, o naktį – tuos pačius du litus, tad vairuotojai nebeturi stimulo“, – sakė G.Neniškis.

Šiuo metu naktimis mieste „mikriukai“ važinėja tik dviem maršrutais – aštuntuoju ir devintuoju. Tačiau mikroautobusai važiuoja labai retai.

Dažnai darbo dienomis naktį mieste nevažiuoja nė vienas „mikriukas“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.