Valstybės turto fonde rengiami dokumentai aukcione parduoti buvusius Marijampolės vaikų globos namų pastatus. Jie stovi ant XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje mirusių miestelėnų kapų.
„Jokių požymių, kad čia būta kapinių, dabar nėra. Tik viename buvusių kapinių kampe krūmuose dar yra akmeninio antkapinio paminklo liekanos, – LŽ pasakojo Kultūros paveldo departamento (KPD) Marijampolės teritorinio padalinio vadovas Algis Milius. – Išlikę duomenų, kad šios kapinės buvo apleistos jau ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.” Anot A.Miliaus, praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje čia niekas nieko nelaidojo, o šiaurinėje sklypo dalyje 4 dešimtmetyje net pastatytas amatų mokyklos pastatas, kuriame 1948 metais buvo įkurti vaikų namai. Senieji marijampoliečiai pasakojo, kad, tiesdami vandentiekio ir kitas komunikacijas šalia šio senojo pastato, žemę kasę statybininkai išvertė ir žmonių kaulų. Todėl gali būti, kad kapinės apėmė kiek didesnę teritoriją, nei dabar pažymėta Kultūros vertybių registre.
Vėliau plečiant vaikų namus priestatai, ūkiniai statiniai ir toliau buvo statomi kapinių teritorijoje neatlikus jokių tyrimų, neperlaidojus atkastų palaikų.
Formuojamas sklypas
Kai prieš keletą metų iš senųjų pastatų vaikų globos namai buvo perkelti į kitą pastatą, senieji liko nenaudojami. Šiuo metu jie perduoti Valstybės turto fondui, kuris šiuos pastatus siūlys privatizuoti. Todėl netoli Šešupės esančių pastatų formuojamas žemės sklypas. Marijampolės savivaldybės taryba jau pritarė jo detaliajam planui.
„Tai bus maždaug 30 arų sklypas, kurio didžiausią dalį užima pastatai, o kitą dalį sudaro asfaltuotas kiemas su privažiavimo keliais”, – sakė Marijampolės savivaldybės vyriausiasis architektas Vladas Vilkauskas.
Jo teigimu, jokių naujų statybų toje vietoje būti negalės, nes dalis asfaltuotos teritorijos patenka į buvusių kapinių teritoriją.
Anot A.Miliaus, šiai daliai teritorijos nustatyta konservacinė žemės naudojimo paskirtis, neleidžianti beveik jokių kasinėjimų. Be to, apribotas ir disponavimas dviem ūkiniais pastatais – šie galės būti arba nugriauti, arba remontuojami jų neperstatant, nekeičiant tūrio bei aukščio.
KPD Marijampolės padalinio vadovas neslėpė, kad tiek statiniai, tiek žemės sklypas tokioje miesto dalyje gali masinti ne vieną investuotoją. „Nemanau, kad tokiais griežtais reikalavimais kaip nors trukdytume privatizuoti nenaudojamus statinius. Tiesiog siekiame, kad čia palaidotiems miestelėnams būtų parodyta derama pagarba”, – teigė A.Milius. Jis pabrėžė, kad naujasis savininkas galėtų čia plėtoti statybas tik tuo atveju, jei prieš tai iš kapinių teritorijos būtų perkelti mirusiųjų palaikai.
Žinomos kapinės
Manoma, kad A.Civinsko gatvėje esančios beveik hektaro ploto kapinės – vienos seniausių žinomų kapinių Marijampolėje. Oficialūs šaltiniai byloja, kad amžino poilsio katalikų, evangelikų liuteronų ir pravoslavų tikėjimo miestelėnai čia buvo guldomi nuo pat XIX amžiaus pradžios, tačiau neatmetama galimybė, jog kapinės šioje vietoje buvo įrengtos dar anksčiau. Kalbama, kad jose galėjo būti palaidota ir Marijampolės miesto įkūrėja Pranciška Butlerienė, nes kapinėse jos garbei buvo pastatyta koplyčia. Išstovėjusi per abu pasaulinius karus ji sovietų kariškių buvo nugriauta 1945 metais.