Šių metų vasario viduryje Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorų teismui atiduota Onos Laurišienės byla (parašo suklastojimu šioje byloje įtariama ir panevėžietė Jūratė Machankovienė) po atidėjimo vakar pagaliau išnagrinėta iš esmės Šiaulių apygardos teisme, dalyvaujant trijų teisėjų kolegijai. Tačiau nuosprendis joje bus skelbiamas tik liepos pradžioje.
Tyrimą inicijavo buvęs sutuoktinis
Ikiteisminis tyrimas dėl teisėjos galimai nusikalstamos veikos pradėtas 2006 metų gegužės 17 dieną pagal piliečio Viktoro Machankovo pareiškimą.
Iš kalėjimo grįžęs vyras sužinojo, kad jis yra išsiskyręs ir nebeturi jokios nuosavybės. Skyrybų bylą tvarkė teisėja O.Laurišienė.
Panevėžio prokuratūroje atliekant tyrimą įtarimai dėl parašo suklastojimo buvo pareikšti ir V.Machankovo sutuoktinei Jūratei Machankovienei.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad teisėja O.Laurišienė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, suklastojo Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje dėl V.Machankovo ir J.Machankovienės santuokos nutraukimo. Be to, į teismo sprendimą dėl skyrybų teisėja įrašė melagingas žinias, neva pasirašant dokumentus dalyvavo ir V.Machankovas (tuo metu jis buvo suimtas), bei sukurstė J.Machankovienę suklastoti buvusio sutuoktinio parašą.
Kaltės nepripažįsta
Per visus darbo metus nė karto jokios nuobaudos negavusi O.Laurišienė nuo pat pradžių teigė esanti nekalta.
Teisėja tvirtina, jog nagrinėjant bylą bendru sutikimu, jokio sprendimo neklastojusi: byloje, kaip ir privalu, dalyvavę abu sutuoktiniai.
„Mano kaltė ta, kad aš nepatikrinau teisme dalyvavusių asmenų tapatybės dokumentų, – net nekilo mintis tai daryti, nes atėjo abu sutuoktiniai. Nepažįstu tų žmonių, tikrai nieko negalėjau padaryti neleistino”, – sakė O.Laurišienė.
Kaip PB informavo Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai, vakar teisėjų kolegija apklausė kaltinamąsias, liudytojus ir nukentėjusįjį.
O.Laurišienė teisme savo kaltę ir toliau neigė. Parašo suklastojimu kaltinama J.Machankovienė teisėjams prisipažino, tačiau pabrėžė, kad tai padaryti ją paskatinusi teisėja. Nukentėjusiuoju civilinėje byloje pripažintas V.Machankovas teisme paliudijo, jog apie skyrybas jam nebuvo žinoma. Pats jis pareiškimo skyryboms nerašęs ir sutikimo tam nedavęs. Kad jau yra išsiskyręs ir netekęs didžiosios dalies turto, vyriškis tvirtino sužinojęs tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos.
Seimo prašyta panaikinti neliečiamybę
PB ne kartą rašė apie šią bylą. Praėjusių metų gruodžio viduryje, prašydamas panaikinti teisėjos O.Laurišienės neliečiamybę, į Seimą kreipėsi generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Seimo sudaryta laikinoji komisija nustatė, jog tyrimo metu surinkti duomenys bei liudijimai rodo, jog teisėjos veikloje galėjo būti nusikalstamos veikos požymių, ir priėmė sprendimą siūlyti parlamentarams duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją O.Laurišienę ir kitaip suvaržyti jos laisvę.
Laikinosios komisijos posėdyje dalyvavusi teisėja minėtus pažeidimus aiškino padariusi netyčia. Ji sakė pati buvusi apgauta, nes į posėdį dėl santuokos nutraukimo moteris atėjo ne su savo sutuoktiniu, o kitu vyriškiu. Seimas teisėjos įgaliojimus sustabdė dar šių metų sausio viduryje.
Generalinio prokuroro pavedimu bylos tyrimą atlikę Panevėžio apygardos ONKT skyriaus prokurorai, kaip teigiama Apygardos prokuratūros atstovės spaudai išplatintame pareiškime, ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia teigti, kad dėl šių nusikalstamų veikų didelės žalos santuokos nutraukimo byloje patyrė atsakovas Viktoras Machankovas ir valstybė. Be to, buvo diskredituotas teismo ir teisėjo autoritetas.
Numatomas bausmės dydis
Ar teisėja O.Laurišienė padarė nusikaltimą ir kiek jame yra jos kaltės, spręs teismas. Jei teisėja nebus pripažinta kalta, jos įgaliojimai bus atnaujinti, ji pati – grąžinta į tą patį darbą, sumokant atlyginimą už įgaliojimų sustabdymo laiką.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už tokio pobūdžio nusikaltimus numatytos bausmės nėra labai didelės, tačiau teismui pripažinus kalta, O.Laurišienė gali netekti teisės tam tikrą laiką dirbti su teisėsauga ir teisėtvarka susijusį darbą. Taip pat teisėjai gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pagal įstatymą, tam, kas pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą, gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų.