Uostamiesčio medikai ŽIV diagnozavo pusantrų metų mergaitei.
Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai žmogaus imunodeficito virusas nustatytas mažamečiui.
Medikai neabejoja, kad vaikas jau gimė užsikrėtęs virusu, nes abu tėvai – ŽIV nešiotojai.
„Virusą aptikome atsitiktinai, tikrindami mamos sveikatą. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad užsikrėtęs ir jos vyras, ir pusantrų metų dukra.
Tačiau šeima nėra asociali”, – dienraščiui sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Pirmasis ŽIV atvejis Lietuvoje prieš 19 metų taip pat diagnozuotas uostamiestyje. Medikai šį mirtį sėjantį virusą aptiko 41-erių vyro kraujyje.
Ligoninės vadovas pastebėjo, kad daugėja užsikrėtusiųjų lytiniu keliu. Šis atvejis byloja, kad dėmesio profilaktiniam gyventojų tikrinimui skiriama nepakankamai.
Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad infekuotųjų ateityje tik daugės.
„Kasmet Lietuvoje diagnozuojama šimtas naujų ŽIV atvejų. Kai viruso nešiotojams prireiks antivirusinio gydymo, jiems reikės ir dar dviejų šimtų žmonių, kurie turės dirbti visus metus, kad užtikrintų gydymą ir priežiūrą”, – tvirtino S.Čaplinskas.
Pasak jo, tai, kad Klaipėdos rodikliai prasčiausi, nieko nuostabaus. ŽIV daugiausiai plinta sostinėse ir uostamiesčiuose, kur susiburia daugybė žmonių, vyksta intensyvus judėjimas.
Savivaldybės Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės nuomone, pirmiausiai būtina stiprinti narkomanijos prevencijos programas.
„Pas mus daugiausiai infekuotųjų yra todėl, kad mes daugiau diagnozuojame. Lengviausia yra neieškoti. Tada ir nerasi”, – tikino savivaldybės atstovė.
Klaipėdos apskrityje užregistruoti 387 ŽIV nešiotojai, 350 iš jų – klaipėdiečiai.
Pernai virusas diagnozuotas dviem nėščioms moterims.
Metų pradžioje šalyje oficialiai užregistruota 1 240 ŽIV nešiotojų. S.Čaplinskas neabejojo, kad jų yra triskart daugiau.
Vidutiniškai naujas ŽIV atvejis diagnozuojamas kas antrą dieną. Latvijoje diagnozuojama po naują atvejį kasdien, Estijoje – kasdien po du.