Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai prireikė vardinio balsavimo apsisprendžiant, ar verta prisidėti prie privačių investuotojų, siūlančių Gargžduose pastatyti baseiną, jaunimo užimtumo centrą, sporto maniežą, kino teatrą.
Visa tai įsikurtų po naujo prekybos centro pastoge. Gargždiškiai, aišku, nieko prieš turėti mieste naujų pramogų, ypač pageidaujamas baseinas. Tačiau tai atsieitų labai brangiai – net 72 mln. litų investicijų iš rajono biudžeto.
Svarstoma beveik metus
Kitapus S. Dariaus ir S. Girėno gatvės plytinčiose pievose, 8,2 ha plote, įsigytame iš privačių asmenų, UAB „Pamario namas” planuoja statyti ne tik prekybos ir pramogų kompleksą, bet ir biurų pastatą, daugiabučius namus.
Apie savo planus statyti visuomeninės paskirties objektus (baseiną, kino teatrą ir kt.) bendrovė rajono Savivaldybę informavo dar pernai. Ne tik informavo, bet ir pakvietė dalyvauti bendrame projekte.
Savivaldybėje surengtas ne vienas susitikimas su investuotojais, o pernai rugsėjį rajono Taryba nusprendė samdyti konsultantus, kurie išanalizuotų „Pamario namo” siūlymus Savivaldybei dalyvauti keturiose projekto dalyse, susijusiose su plaukimo baseino, kino teatro, moksleivių ir jaunimo užimtumo centro bei universalaus sporto maniežo statybomis.
Klaipėdiečiai konsultantai netruko paruošti galimybių studiją, kuri Savivaldybės biudžetui kainavo apie 50 tūkst. litų. Rajono Taryba galimybių studijai, kurioje įvertintos šios veiklos perspektyvos ir rizikos faktoriai, pritarė šių metų kovo mėnesį.
Galimybių studijoje įvertintos sąlygos, kai privatusis partneris UAB „Pamario namas” pastato savo lėšomis objektą, o viešasis partneris – rajono Savivaldybė – perima objektą, jį valdo ir teikia paslaugas.
Atrodo, viskas būtų gerai, jei ne milžiniškos sumos, kurias iš visų rajono mokesčių mokėtojų kišenės tektų pakloti už baseiną, kino teatrą, maniežą ir jaunimo centrą. Paskaičiuota, jog per 22-ejus metus išsimokėjimo būdu iš privataus partnerio išperkant ir išlaikant šiuos keturis objektus, tektų pakloti apie 72 mln. litų. O nuostoliai per tą laiką būtų milijoniniai, kadangi tokios investicijos į viešojo sektoriaus paslaugaus laikomos neatsiperkančiomis.
Balandį rajono mero Vaclovo Dačkausko potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kuri dar kartą įvertino Savivaldybės galimybes dalyvauti šiame projekte. O neseniai vykusiame rajono Tarybos posėdyje buvo pateiktas pagal šios grupės pasiūlymą parengtas projektas – atsisakyti sporto maniežo statybos, pasirenkant likusius tris objektus ir priimtiniausią jų pirkimo būdą – lizingą ar pirkimą išsimokėtinai.
Kaimo bendruomenės pyksta
Gargždiškiai jokių priekaištų Savivaldybei dėl ketinimų išleisti didelių pinigų nereiškia, tačiau sužinojusios apie Savivaldybės planus dalyvauti brangiai kainuojančiame projekte, sukilo rajono bendruomenių organizacijos.
Jų susivienijimui priklauso 29 kaimo bendruomenės. Pastarųjų atstovai dalyvavo ir rajono Tarybos posėdyje, kuriame turėjo būti nutarta, ką Savivaldybė ketina įsigyti būsimajame Gargždų „Akropoliuke”.
„Mes reikalaujame iš Savivaldybės nepriimti skubotų sprendimų, kurie pablogintų ekonominę situaciją rajone. Šiuo metu yra aktualesnių klausimų, kuriems išspręsti trūksta lėšų. Tai – žemės įteisinimas visuomenės reikmėms, neužbaigtas mokyklų ir kultūros namų remontas, neliktų lėšų finansuoti Europos fondų projektus”,- vardijo Agluonėnų bendruomenės pirmininkas Kęstutis Sinskas.
„Kažin, ar kaimo jaunimas važiuos pramogauti į Gargždus, ar bus pilnos tos salės?” – abejojo Priekulės bendruomenei atstovaujanti Raimonda Damulienė.
Už baseiną ir jaunimo centrą
Tarybai svarstant šį klausimą, buvo pareikšta daug nuomonių. „Negalime praleisti šios progos, nes dar ilgai neturėsime baseino ir vietos jaunimo laisvalaikiui – to dabar kaip tik ir trūksta Gargžduose”,- sakė Tarybos narys Arūnas Grikšas.
Kad investicijų našta būtų lengvesnė, pasak Tarybos nario Algirdo Liaudanskio, reikėtų atsisakyti kino teatro statybos, o jaunimo centro patalpas, kurios projekte siekia iki 600 kv. metrų, – mažinti.
Su bet kokia, net ir baseino statyba nesutiko Tarybos narys Viktoras Kura, beje, atstovaujantis Gargždų miesto sporto visuomenei. Jis savo frakcijos vardu pareikalavo vardinio balsavimo, kuriame kartu su trimis savo kolegomis balsavo prieš projektą.
Kiti Tarybos nariai nebuvo tokie kategoriški, tačiau iš balsavimo biuletenių daugelis išbraukė kino teatro projektą. Už baseiną balsavo 19, už jaunimo užimtumo centrą – 16.
Taigi gargždiškiai greičiausiai jau kitais metais gali tikėtis sulaukti naujų pramogų ir įdomesnio laisvalaikio savo mieste, o Savivaldybės investicijos, atsisakius sporto maniežo ir kino teatro, sumažės.