Laimo liga: panikuoti nereikia

Suaktyvėjusios erkės ir nuolatiniai pranešimai apie jų platinamas pavojingas ligas dažnam įvaro baimę ir neviltį. Bijome išeiti į mišką, o erkei įsisiurbus išsigandę skalambijame telefonais, klausdami, ką daryti.

Infekcinių ligų gydytoja Silvija Želnienė tokiems patartų nepanikuoti, o stebėti savo organizmą. Vilkas ne toks baisus, kokį jį piešia. Žinoma, tai nereiškia, jog turime į erkių platinamų ligų grėsmę numoti ranka.

Skelbiama, jog šiemet Klaipėdos mieste jau užfiksuoti du erkių platinamos Laimo ligos atvejai. Kas tai per liga?

Laimo liga pirmą kartą diagnozuota JAV, Konektikuto valstijos Laimo miestelyje 1975 metais. Tiriant vaikus, sergančius artritu, išryškėjo ryšys tarp sąnarių pakenkimo, erkės įkandimo ir po jo atsiradusio odos paraudimo. Nuo to laiko liga vadinama Laimo liga.

Ligos sukėlėjas – borelijos, spirohetų šeimos mikroorganizmas. Todėl Laimo liga dar vadinama borelioze.

Iš kur tos borelijos erkių organizme atsiranda?

Gamtoje daug graužikų, infekuotų borelijomis. Erkei vystytis reikalingas kraujo lašas. Per dvejus gyvenimo metus erkė pereina 4 vystymosi stadijas: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Kiekviena judri erkės forma maitinasi tik kartą: lerva ir nimfa – pavasarį, vasarą, suaugusi erkė – vėlyvą rudenį. Visose vystymosi stadijose (išskyrus kiaušinėlio) erkė gali užkrėsti žmogų. Kai erkė įsisiurbia, borelijos migruoja iš žarnyno į seilių liaukas ir su seilėmis patenka į gyvūną.

Nimfa yra labai mažutė, vos milimetro dydžio. Žmonės dažnai nepastebi įsisiurbusios erkės ir stebisi, kad atsirado raudona dėmė. Nimfos įsisiurbimo galime ir nepastebėti.

Miestiečiai skundžiasi, kad erkės įsikabina net miesto skveruose…

Į skverus erkes gali atnešti paukščiai, gyvūnėliai. Kai kas klaidingai mano, kad erkės puola nuo medžių ar krūmų. Netiesa – jos gyvena ant žolės, iki 30 cm nuo žemės. Tad erkę galime „pasigauti” eidami per aukštesnę žolę.

Erkės tampa aktyvios, kai temperatūra siekia 7 laipsnius šilumos, ir užmiega, kai tik atšąla. Tad kuo anksčiau sušyla oras, tuo anksčiau prabunda erkės. Nenuostabu, kad šiemet jau kovo mėnesį kreipėsi žmogus su prašymu, kad ištrauktume įsisiurbusią erkę.

Jei erkės gyvena žolėje, į mišką geriau eiti apsiavus aukštais batais?

Taip. Ir apsivilkus ilgas kelnes užrištais galais. Ir rankogalius reikėtų susisegti, kad erkės pro jas nepralįstų.

Rekomenduojama vilkėti šviesesnius drabužius, kad lengviau erkę pastebėtume.

O grįžę iš miško rūpestingai apsižiūrėkim kūną. Net prisiskynę lauko gėlių parsinešę patikrinkimę, ar nėra jose erkių. Man pačiai taip nutiko, kad erkę su gėlių puokšte į namus parnešė duktė. Galim erkių „nusipirkt” turguje su vaistažolėmis, uogomis, parsinešti iš paplūdimio.

Ar Laimo liga pagydoma? Kaip ją laiku atpažinti?

98 proc. ligonių visiškai pasveiksta, jei tik laiku kreipiasi į gydytoją.

Reikia žinoti, kad erkės įkandimas gali sukelti vietinę alerginę reakciją, nes siurbdamasi ji suleidžia tam tikrų medžiagų. Todėl toje vietoje, iš kur ištraukėte erkę, gali parausti. Tai nieko baisaus.

Tačiau jei paraudimas ima plisti, darosi didesnis nei 5 cm, būtina kreiptis į infekcinių ligų ar šeimos gydytoją, kad patikslintų diagnozę. Ligos atveju skiriami geriamieji antibiotikai.

Profilaktiškai gerti vaistų nerekomenduočiau, nes erkių, užsikrėtusių borelijomis, yra tik apie 20 proc., antibiotikų be reikalo vartoti negalima.

Negi boreliozė diagnozuojama tik pagal plintantį paraudimą? O kaip kraujo tyrimai?

Laimo ligos laboratorinei diagnostikai taikomi imunologiniai tyrimai. Kraujo tyrimai informatyvūs tik praėjus daugiau nei dviem savaitėms po užsikrėtimo, nes tik tuomet serume aptinkami specifiniai antikūnai prieš borelijų antigenus. Todėl ant siunčiamo į laboratoriją tyrimo užrašoma įkandimo data.

Bet jei paraudimas didesnis kaip 5 cm ir plinta, tyrimai net neatliekami, nes diagnozė yra aiški.

Paraudimas, užsikrėtus borelijomis, išryškėja maudantis. Jis turi rausvai violetinį, alyvinį atspalvį, būna ryškių kontūrų, ovalo, apskritimo arba netaisyklingos formos. Stebimas „jaučio akies” simptomas – viduryje baltas taškiukas, aplinkui paraudę, o pats kraštas ryškiai raudonas.

Ar ilgai trunka gydymas?

Gydoma ne trumpiau kaip dvi savaites, po to ligonis apžiūrimas ir sprendžiama, ar gydymą pratęsti, ar nutraukti. Beje, gydymas ambulatorinis, darbingumas nesutrinka.

Kas būtų, jei žmogus laiku nepastebėtų Laimo ligos simptomo?

Paraudimas po 4-8 savaičių gali savaime išnykti. Tada, jei nebuvo gydyta, galimos komplikacijos. Po 6 savaičių gali išsivystyti smegenų pažeidimai, boreliozinis meningitas, veido nervų pakenkimas, širdies ritmo sutrikimai, akių, sąnarių pažeidimas. Tiesa, komplikacijos atsiranda ne iš karto, vystosi lėtai.

Lėtinės formos Laimo ligą pagydyti sunkoka. Nors skiriamas antibakterinis gydymas, laukiamo efekto nebūna.

Ar tai reiškia, kad žmogus gali likti invalidas?

Neteko su tokiais atvejais susidurti. Nors kai kurių organų funkcijos sutrinka, bet visišku invalidu žmogus netampa.

Yra tekę gydyti neuroboreliozę su veido nervo bei smegenų dangalų pažeidimu, ir žmogus po gydymo pasveiko.

Ar plintantis paraudimas – vienintelis boreliozės simptomas?

Ne. Laimo boreliozė yra sisteminė liga, pažeidžianti odą, centrinę bei periferinę nervų sistemą, atramos-judėjimo aparatą, širdį, akis.

Kiekvienam ligoniui patologiniai simptomai pasireiškia individualiai. Tai nulemia įvairios prižastys – amžius, gretutinės sisteminės ligos, širdies bei kraujagyslių ir nervų sistemos būklė.

Teko girdėti, kad jei boreliozė užleista ir žmogus nežino, jog yra užsikrėtęs, jis nuolat jaučia nuovargį, nusilpsta jo imunitetas.

Ar žmogus buvo užsikrėtęs borelijomis, galima išsiaiškinti atlikus imunologinį tyrimą. Tam tikri imunoglobulinai kraujuje išsilaiko iki 5 metų. Tuomet gali paaiškėti, kad asteninio sindromo, lėtinio nuovargio priežastis yra boreliozė.

Jei žmogus, kurį kamuoja šis sindromas, įtaria, jog jį sukėlė borelijos, turi kreiptis į šeimos gydytoją. Šis duos siuntimą pas infekcinių ligų gydytoją. Tuomet tyrimai jam bus atlikti nemokamai. Tiesa, paskirti tyrimus gali ir šeimos gydytojas.

Ar paraudimas būdingas ir kitai erkių platinamai ligai erkiniam encefalitui?

Erkiniam encefalitui įkandimo vietos paraudimas nebūdingas. Šią galvos smegenis pažeidžiančią ligą, pasireiškiančią karščiavimu, galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, ryškia intoksikacija, sukelia virusas. Specifinio vaisto šiai ligai gydyti nėra, todėl gydymas simptominis. O kad ja neusirgtume, galime pasiskiepyti.

Pereitais metais ligoninėje gydėme 12 erkiniu encefalitu susirgusių pacientų, ir kasmet jų daugėja. Mat kuo šiltesnis klimatas, tuo daugiau erkių ir tuo daugiau ligos atvejų.

Ligos simptomai pasireiškia po kelių savaičių. Būdingas dvibangis karščiavimas. Pirmiausia pajuntami gripą primenantys požymiai: karščiavimas, bendras silpnumas, nuovargis, nežymus galvos skausmas. Tai trunka 3-4 dienas. Vėliau 2-3 dienoms savijauta pagerėja, normalizuojasi temperatūra, o po to vėl ji pakyla, vėl suintensyvėja galvos skausmai.

Ar tiesa, kad visi susirgusieji šia virusine liga tampa invalidais?

Ne, tokių yra pavieniai atvejai. Dauguma iš stacionaro išvažiuoja geros savijautos. Dažnai pasilieka tik galvos skausmai, nuovargis, asteninis sindromas.

Ar įsisiurbus erkei būtina kreiptis į medikus, kad ją ištrauktų?

Erkę ištraukti galime patys. Svarbiausia, netepkime jos rieblais, tuomet erkė ims dusti, o dusdama atpils turinį ir gali užkrėsti. Reikia suimti pincetu arba adata ją kuo arčiau odos, trupučiuką pasukti – labai gražiai išsiims. O jei liko galvutė – išimkite ją sterilia adata. Jei liko koks ūselis – jame užkrato nėra, tad palikim ramybėj, nedraskykim odos.