Retas atvejis, kad lietuviškai parašyta knyga pirmiau būtų išleista ne gimtąja kalba. Taip atsitiko su žymaus geografo, Klaipėdos universiteto profesoriaus Stasio Vaitekūno veikalu „Lietuvos gyventojai”.
Antrąją gegužės savaitę mūsų šalies vardas garsiai skambėjo šiaurės vakarų Italijos mieste Turine vykusioje knygų mugėje. Tarp Turino mugės dalyvių buvo ir LŽ pašnekovas.
Kas kaltas?
– Malonu žinoti, kad tarp šešiolikos į Turiną nuvežtų knygų italų kalba buvo ir jūsų veikalas „Gli abitanti della Lituania” („Lietuvos gyventojai”). Kaip atsitiko, kad ši knyga pirmiau „prakalbo” itališkai?
– Manau, dėl to daugiausia „kaltas” mano mielas kolega, Parmos universiteto profesorius Guido Michelini. Dar anais laikais, kai „socialistinio tyrumo” sargai įtariai žvelgė į kiekvieną vakarietį, jis sugebėjo gauti galimybę studijuoti Vilniaus universitete. Vėliau tapo habilituotu daktaru. Be to, profesorius G.Michelini yra ir mūsų Klaipėdos universiteto Garbės daktaras. Jis – vienas nedaugelio italų ne tik puikiai mokančių lietuviškai, bet išmanantis mūsų tautinės raštijos istoriją. Tai patvirtina ir Turino mugėje pristatyta profesoriaus knyga „Martyno Mažvydo Gesmes Chriksczoniskas: pirmas lietuviškas giesmynas – Gli Inni cristiani di Martinas Mažvydas: il primo innario lituano”.
– Jūsų itališkąją knygą išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. O kokia mūsų leidykla, vaizdingai tariant, buvo derlingiausia Turine?
– Šį klausimą reikėtų formuluoti daugiskaita, nes tokių leidyklų turėjome dvi. Net po penketą leidinių pristatė „Baltos lankos” ir „Versus aureus”. Didelio lankytojų dėmesio susilaukė pirmosios tų leidyklų pateikta Jono Meko poezijos rinktinė „La mia vita notturna” („Mano naktinis gyvenimas”, iš anglų kalbos vertė Anita Trivelli), antrosios – Birutės Žindžiūtės-Michelini „Grammatica della lingua lituana” („Lietuvių kalbos gramatika”).
Ar išgyvens knyga?
– Tolsta Turino knygų mugės data, tačiau netyla diskusija: gyvens ar ne knyga elektroninės informatikos amžiuje?
– Atidarydamas mugę, jos direktorius Ernesto Ferrera, atremdamas skeptikų užuominas apie spausdintos knygos saulėlydį, tvirtino kitką: ateities neturi ne knygos, o tie, kas per jas neatranda literatūros, išminties šaltinių. Beje, mugės eksponatai liudijo dar vieną svarbią tiesą – knygų spausdinimą gimtąja kalba. Ant didžiulio pasaulio gaublio, pakabinto virš susitikimams skirto paaukštinimo, daugeliu pasaulio kalbų (tarp jų ir lietuvių) švytėjo užrašai „Gimtoji kalba”. Gražiu Lietuvos skyriaus akcentu buvo kardinolo Juozo Audrio Bačkio susitikimas su Turino kardinolu Severino Poletto, kai jiedu abu puikia italų kalba viešai diskutavo tema „Ką reiškia būti kataliku šiuolaikinėje Europoje?” Bažnyčios hierarchai pabrėžė ypatingą knygos reikšmę Europos kultūrai, nes daugelio tautų spausdintas žodis prasidėjo nuo religinių leidinių.
Glaudus ryšys
– Grįžkime prie jūsų knygos. Ankstesniuose darbuose jūs ypač akcentuojate geografinių aplinkybių svarbą tautų gyvenimui ir likimui. Ar tai primenate ir italams pateikiamoje versijoje?
– Taip, primenu. Valstybių teritorijos ir sienos – tai vienas reikšmingiausių politinio, ekonominio šalių gyvenimo dalykų. Dėl to brandžios ir kultūringos pasaulio šalys šiam klausimui skiria daug dėmesio. Lietuvoje, deja, tik nedaugelis žino tikrąją savo šalies istoriją, o dėl praeities okupacijų ir tautinės priespaudos dažnai nė nedrįso giliau įsisąmoninti teisėtų savo krašto ribų. Tokia nedrąsa nėra tik asmeninis kiekvieno reikalas, nes savo tautos gyvavimo teritorijos ir istorijos žinojimas yra susijęs su jos likimu, pasiryžimu, reikalui esant, ginti savo žmones, valstybingumą ir nepriklausomybę.
– Teigiate, kad greta teritorijos svarbus geopolitinis elementas yra gyventojai.
– O kaipgi. Tautos likimą gali nulemti ne tik priverstinis nutautinimas ar savanoriška asimiliacija, bet ir demografiniai procesai. Tarp gyventojų skaičiaus, jo kaitos ir geopolitinių procesų pastebimas glaudus ryšys, abipusė įtaka. Štai kodėl šalies aukščiausia valdžia privalo skirti ypatingą dėmesį gyventojų gimstamumui, migracijoms ir kitiems demografiniams procesams. Jie dabartinėje Lietuvoje kelia nepaprastą susirūpinimą.