Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis „Eugenijus Oneginas” šiais metais pradės pirmąjį Rezeknės operos festivalį Latvijoje.
Ta proga prodiuserio Spartako Leimanio kvietimu su dirigentu Ilmars Harijs Lapinschu ir dailininku Arvydu Nekrošiumi apsilankėme pas kaimynus ir suderinome gastrolių detales.
Rezeknė – apie 40 000 gyventojų skaičiuojantis, nuo Rygos 250 km nutolęs miestelis. Rugsėjo 8-oji – tradicinė miesto šventė.
Šiais metais ji ypatinga, nes visai neseniai miestas pasitvirtino savo herbą ir ieško būdų išsiskirti iš kitų Latvijos miestų.
Pagrindiniu Rezeknės akcentu, miesto mero Jurio-Gunčio Vjaksės (Juris-Guntis Vjakse) manymu, galėtų tapti Rezeknės operos festivalis. Šiais metais įvyktų pirmasis. Jo programoje būtų du pastatymai ir koncertas.
Latvijoje yra tik vienas operos teatras – Latvijos nacionalinė opera (Lietuvoje, be Nacionalinės operos, yra trys muzikiniai teatrai – Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje). Todėl nenuostabu, jog Klaipėdoje surengę solistų konkursą „Eugenijaus Onegino” pastatymui sulaukėme net kelių paraiškų iš Latvijos. Onegino vaidmeniui buvo pasirinktas Nauris Indzeris, Lenskio – Žoržas Siksna.
Jų pasiklausyti į Klaipėdą atvykę Latvijos operos kritikai, prodiuseriai ir Operos gildijos bičiuliai įvertino mūsų pastatymo emocionalumą, artumą Čaikovskio ir Puškino dvasiai ir jaunatviškumą. Juk scenoje pristatėme net devynis pradedančius operoje solistus.
Antrasis šių metų Rezeknės festivalio pastatymas – Henri Perselo opera „Didonė ir Enėjas”. Ją su Rezeknės konservatorijos auklėtiniais stato šveicarų muzikai.
Pasirodo, šiandieninis konservatorijos kamerinis orkestras pretenduoja tapti miesto simfoniniu orkestru, o puikių balsų – kaip rodo pasaulines scenas užkariaujantys išeiviai iš Rezeknės, – mieste taip pat netrūksta. Miesto pažiba – ir pučiamųjų orkestras, bičiuliaujantis su Panevėžio pučiamųjų orkestru.
Tai vertinantis Rezeknės meras pagrindiniu miesto prioritetu pasirinko kultūrą. Operos festivalis – tik dalis jo ambicingų planų. Mūsų viešnagei skirtoje regioninės televizijos laidoje jis viešai pareiškė ir apie ketinimą statyti 900 vietų salę, tinkančią muzikiniams pastatymams (operoms, baletams, operetėms) ir koncertams.
Pirmajame operos festivalyje „Eugenijų Oneginą” nusprendėme vaidinti vienoje iš kelių erdvių lauke, o jei lis – kultūros namų salėje.
Grįždami apžiūrėjome dar vieną kultūrą puoselėjantį miestelį. Preili – apie 50 km nuo Rezeknės esantis, 9 000 gyventojų turintis, jau šiandien puikuojasi nuostabiais kultūros namais su 500 vietų sale, kur reguliariai vyksta koncertai, susitikimai, net baleto vakarai. Nuostabaus grožio parke – puiki estrada (2 000 klausytojų), praeityje, matyt, skirta miestelio dainų šventėms.
Dėkinga estrados architektūra kvieste kviečia čia rodyti ir muzikinio teatro pastatymus. Taigi, regis, Latgalijos kultūrinės ambicijos ir muzikinio teatro ilgesys leis plėtotis gražiai kūrybinei mūsų teatro draugystei su Latvija.