Jo Didenybė Tėtis

Tėvo dienos proga, birželio 3-iąją, 12 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) klaipėdietė fotografė Jūratė Čiakienė atidaro personalinę parodą „Tėtis“.

Ekspozicijoje bus 30 nespalvotų, ant drobės spaustų fotografijų. Atrinktos pačios geriausios iš daugybės J. Čiakienės fotosesijų su klaipėdiečių, ir ne tik, šeimomis. Visose jose tėčiai: myluojantys, žaidžiantys, išdykaujantys, guodžiantys… savo vaikus. Tėčiai, kokius mes mylime ir gerbiame, kokiais didžiuojamės, kokius norime matyti.

Tačiau kas pasiliko už fotoobjektyvo, kokius tėčius mato ir ką apie tėvystę galvoja šeimos idilę savo darbuose puoselėjanti fotografė J. Čiakienė?

Kokie jie, mūsų tėčiai, jūsų akimis?

Labai užsiėmę, labai daug dirbantys, skubantys, vėluojantys ir dažniausiai… nenorintys fotografuotis, – šypsosi pokalbininkė. – Nors dabar jau keičiasi požiūris, atsiranda net tokių tėčių, kurie patys inicijuoja šeimos fotosesiją. Na, koks 1 iš 10.

Fotografuojate visą šeimą. Kuo skiriasi tėčio ir mamos elgesys prieš fotoaparatą?

Dažniausiai tėvai fotografuojasi su kūdikiais iki metų. Mažyliai iš pradžių būna išsigandę naujos aplinkos, fotoaparato blyksčių. Pirmiausia vaiką fotografuoju su mama, nes nuo jos jis – neatsiejamas. Šalia mamos vaikas jaučiasi saugesnis, ramesnis. Tik vėliau prisijungia tėtis, o paskui jau galima fotografuoti ir tėtį vieną su vaiku. Man atrodo, kad tėčiai labiau jaudinasi prieš fotoobjektyvą.

Kodėl? Maniau, kad tik moterys nori visada gražios atrodyti.

Vyrai taip pat. Man atrodo, kad vyrai turi daugiau kompleksų. Jie nori atrodyti estetiškai gražiai. Mamos gražios savaime kaip moterys, o čia dar ir motinystės papuoštos.

Vaiko emocijos greitai keičiasi. Ar verkiančius taip pat fotografuojate?

Taip. Ne visada vaikas būna geros nuotaikos. Dėl pasikeitusio režimo, kitų aplinkybių vaikas gali būti irzlus. Tačiau aš fotografuoju, nes tai – natūrali jo būsena, per kurią atsiskleidžia santykis su tėvais, kaip šie jį ramina, guodžia.

Fotosesija – nekasdieniškas įvykis. Kaip jos metu atsiskleidžia šeimos vidaus santykiai? Kokius juos pastebite?

Per pirmąjį pusvalandį dar sunku pastebėti, tačiau vėliau išryškėja, ar yra meilė vienas kitam, pagarba, galima pamatyti tėčio įtaką vaiko auklėjimui.

Išlenda ir minusai. Pavyzdžiui, tėtis atvažiuoja į fotosesiją po darbo, pavargęs, mama visą dieną buvusi su vaiku – taip pat pavargusi, tačiau ji viena pluša per fotosesiją, rengia jį, o tėtis tik žiūri iš šono.

Bet dažniausiai matau harmoniją. Tėčiai ir pasupa vaiką, kai šis verkia, ir pamyluoja, ir aprengti padeda. Manau, jei nebūtų harmonijos šeimoje – tai ji ir fotosesijai nesiryžtų.

Ar niekada per fotosesiją neteko spręsti šeimyninių konfliktų?

Vieną kartą pasijutau kalta dėl to, kad kūdikio besilaukianti mamytė atėjo į fotosesiją viena ir nepakvietė tėvelio. Jis laukė lauke ir jau baigiantis užėjo, pamatė ir labai supyko, įsižeidė, kad jis nedalyvavo.

Ar savo šeimą taip pat fotografuojate – ir dvi dukras, ir jų tėtį?

Savo vaikams fotosesiją stengiuosi sąžiningai padaryti bent vieną kartą per metus. Taigi vaikų fotografijų yra, bet tėčio… Prieš parodą kažkas paklausė: „O jūsų tėčio nebus?“ Iš tiesų man iš galvos išgaravo, kad yra ne tik vaikai, bet ir tėtis.

Pradėjau kalbinti vyrą fotosesijai, o jis – atsisakinėti: „O kuo čia aš dėtas, kam to reikia?…“ Jis labai nemėgsta fotografuotis. Per pusantro mėnesio pavyko prikalbinti ir, didžiai mano nuostabai, jis pranoko visus lūkesčius. Pavyko visai neblogos fotografijos. Vieną įdomesnę atrinkau parodai. Jis taip pat džiaugiasi rezultatu.

Kaip dažnai tenka išgirsti iš tėčių atsakymą: „O kuo čia aš dėtas?“

Dažnai, ypač vyrai nenori fotografuotis su nėščiomis moterimis. Lyg nieko nebūtų prisidėję prie šio reikalo. Fotosesijai su vaikais juos prikalbinti – daug lengviau.

Kaip dažnai fotografuojasi tik mamos su vaikais?

Pastaruoju metu – labai dažnai. Ir ne todėl, kad jos vienišos. Daugelio šeimų tėčiai išvažiavę dirbti į užsienį arba komandiruotėje. Tačiau per pastaruosius dvejus metus pastebiu ir kitą tendenciją. Vyrai vis labiau įsitraukia į vaiko priežiūros procesą.

Tėvystė „veža“… Kokia jūsų nuomonė apie tėvystės atostogas?

Pati būčiau buvusi labai laiminga, jei tėtis būtų padėjęs man prižiūrėti ką tik gimusias dukras. Jeigu moteris nori dirbti – kodėl ne…

Bet socialinė tėvystės atostogų reklama man atrodo pernelyg išpūstas burbulas. Man nenatūraliai atrodo, kad tėtis vienas prižiūri vaiką, veža į ligoninę ir kt.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.