Balsavimas rinkimuose internetu – tik laiko klausimas, nes balsuojant tokiu būdu garantuojami visi pagrindiniai rinkimų principai, teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Trečiadienį Seime vyko apskritojo stalo diskusija apie internetinio balsavimo įgyvendinimo Lietuvoje problemas ir perspektyvas.
Naujoji balsavimo sistema gali būti išbandyta jau 2008 m. Seimo rinkimuose, nors Z.Vaigauskas neatmeta galimybės, kad rinkėjai turės fiziškai eiti prie balsavimo urnų, tačiau kartu gali būti išbandomas ir internetinis balsavimo būdas, tik jis nebūtų įskaičiuojamas į oficialius rinkimų rezultatus.
Anot VRK pirmininko, šiuo metu trūksta dviejų pagrindinių dalykų: aiškaus techninio sprendimo ir internetiniam balsavimui pritaikytos teisinės bazės.
Kaip konferencijoje dėstė VRK vyriausiasis specialistas Martynas Mockus, rinkėjui, norinčiam balsuoti internetu reikia turėti elektroninę asmens tapatybės (e-ID) kortelę su galiojančiu sertifikatu ir PIN kodu, jo kompiuteris turi turėti kortelių skaitytuvą, įdiegtą programinę įrangą, skirtą naudoti e-ID ir turėti interneto prieigą.
Estijoje taikoma sistema, kai kiekvienas rinkėjas gali balsuoti daugybę kartų, tačiau į rinkimų rezultatus įskaitomas tik paskutinis internetinis balsas. Tuo būdu, anot Z.Vaigausko, potencialiems balsų pirkėjams dingsta noras nelegaliu būdu prasimanyti rinkėjų balsų.
„Bet tokia procedūra atrodo „neskani”, – BNS teigė Z.Vaigauskas.
Tuo tarpu Lietuvos banko Informacinio departamento direktorius Raimundas Baranauskas teigia, kad internetinis balsavimas yra nesaugus, o toks skubotumas gali diskredituoti patį internetinio balsavimo principą.
Šiuo metu svarstoma galimybė rinkėjams balsuoti per internetinės bankininkystės sistemą, tačiau R.Baranausko teigimu, tai nėra labai saugu, nes garantuojamas tik asmenybės tapatybės nustatymas, o pats balsavimas ir konkrečiai jo saugumas naudojantis internetine bankininkyste nebus užtikrinamas.
Anot R.Baranausko, toks balsavimas įmanomas tik įdiegus e-ID kortelių naudojimą, o šis savo ruožtu užtikrinamas įgyvendinus elektroninio parašo programą.
Elektroninio parašo įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 2000 m., tačiau jo įgyvendinimas stringa.
Programos įgyvendinime dalyvauja Vyriausybė, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK), AB „Hansabankas”, SEB Vilniaus bankas, „DnB Nord”, „Parex” bankas, bendrovės „Omnitel” ir „Bitė Lietuva”, asociacija „Langas į ateitį” ir „Sodra”.
Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją Seimas patvirtino dar pernai, tačiau pagrindiniai gičai kyla dėl balsavimo slaptumo ir skaidrumo užtikrinimo. Daugelis internetinio balsavimo priešininkų yra įsitikinę, kad taip bus sudarytos sąlygos korupcijai bei balsų pirkimui.