LKF prezidento rinkimuose kiekvienas įžvelgia savų pranašumų

Jau pirmadienį įvyks rinkimai į Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento postą. Portalas Krepsinis.net pakalbino visus tris kandidatus į LKF vadovo postą – Vladą Garastą, Algį Žvaliauską bei Darių Sarkaną bei pasiteiravo pretendentų, kokių pranašumų jie turi prieš savo konkurentus.

Pagrindiniu rinkimų favoritu laikomas 75 metų krepšinio treneris ir specialistas Vladas Garastas, kuris LKF prezidento pareigas ėjo pastaruosius keturis metus.

V.Garastas papasakojo apie pagrindinius savo programos aspektus:
* Pirmiausiai, patvirtinti ilgalaikę vyrų ir moterų krepšinio strategiją.
* Priimti piramidinę lygų sistemą, kad vyktų rotacija tarp stipriausių ir silpniausių komandų.
* Vystyti moterų krepšinį. Steigti regionines krepšinio mokyklas – internatus (tokia praktika taikoma įvairiuose šalyse). Apie tokią galimybę jau kalbėta su Marijampolės, Panevėžio, Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno savivaldybėmis. Visi pritaria šiam projektui.
* Vykdyti projektinę veiklą, pavyzdžiui, rengti krepšinio savaitę. Tai buvo populiaru daug anksčiau, todėl tradiciją reikėtų atgaivinti.
* Sukurti krepšinio agentų licencijavimo sistemą, kad būtų žinoma jų veikla. Treneriai skundžiasi, kad išvežami perspektyvūs vaikai.
* FIBA yra įpareigojusi, kad kurtųsi žaidėjų sąjungos, tačiau šis projektas kol kas tik idėjos lygmenyje.
* Mąstome apie mokslinio metodinio žurnalo leidimą.
* LKF personalo sutvirtinimą ir sustiprinimą, naujų kvalifikuotų žmonių priėmimą. Jau dabar darbuotojų situacija yra nebloga, bet būtų dar geresnė.
* Ruošiamės įgyvendinti informacinės duomenų bazės sukūrimas. Tai būtų pagalba visoms sporto mokykloms. Duomenų bazės padėtų vertinti rezultatus, konsultuotų trenerius. Ji būtų įdiegiama ne kontrolės, o informavimo tikslais. Žinome, kokios yra mūsų problemos ir tai būtų didžiulis projektas visoje Lietuvoje. Matytume, kaip kinta ir kokios yra jaunosios kartos tendencijos.
* Be abejo, pasiruošimas 2011 metų Europos čempionatui Lietuvoje.
* Bei dar aibė kitų dalykų.

* * *

LKF prezidento posto nutarė siekti Marijampolės krepšinio federacijos ir Lietuvos moterų krepšinio A lygos prezidentas 51 metų Algis Žvaliauskas, kuriam Krepsinis.net žurnalistas uždavė 5 klausimus.

Kas pastūmėjo siekti prezidento posto?

Niekas nepastūmėjo, pats sugalvojau. Dvylika metų dirbu su krepšiniu ir reikėtų pabandyti, kodėl gi ne. Nusprendžiau pabandyti ir įteikiau savo programą bei paraišką.

Ar žinote, kokių problemų turi federacija?

Kas yra negerai? Negerai, kad laukia rinkimai ir visi nori sužinoti, kas taps prezidentu, todėl nelabai turi ūpo dirbti. Manau, kad reikėtų sutvarkyti LKF valdymo sistemą, kad valdymas būtų kuo skaidresnis. Likviduotas rėmimo fondas, todėl reikėtų pertvarkyti federacijos veiklą, sustiprinti finansinę kontrolę, susisteminti darbą su rinktine. Be to, būtų svarbu palaikyti gerus santykius su federacijos nariais, šalies valdžia.

Kokie jūsų programos prioritetai ir ką žadate daryti?

Prioritetinis klausimas gali būti tik vienas. Vieną kartą turi baigtis visi skandalai, nes Lietuvos krepšinis to nenusipelnė. Krepšinis turi būti gerbiamas ir mylimas bei atgauti savo prestižą. O programą pristatysiu pirmadienį.

O palaikyti gerus santykius su FIBA reikėtų?

Privaloma palaikyti, kas čia man, naujiena? Aš gi buvęs ministras, žinau, kaip reikia elgtis su tokiom institucijom. Privalom palaikyti idealius santykius su visom tarptautinėmis organizacijomis.

Kaip manote, kokių pranašumų turite prieš savo konkurentus?

Pas mane yra viskas, ko reikia – darbo patirtis atsakinguose postuose ir krepšinio srityje. Manau, kad mano oponentai abipusės patirties neturi.

* * *

Dar vienas kandidatas į LKF prezidento pareigas – Lietuvos moksleivių krepšinio lygos direktorius 37 metų Darius Sarkanas, kuris taip pat sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Kodėl nusprendėte tapti LKF prezidentu?

Krepšinio srityje dirbu dvyliktus metus, iš kurių šešis – esu LKF vykdomojo komiteto narys, dirbu su moksleiviais, bet kartu ir žvelgiu plačiau, noriu pasiekti aukštesnių rezultatu.

Daugelį metų akcentuojama, kad gerai dirbame su moksleiviais. Manau, kad sėkmingi projektai turi būti skatinami ir jiems skiriamas didesnis dėmesys. Kol kas išskyrus skambių frazių to nebuvo.

Moksleivių krepšinis nusipelnė didesnio dėmesio ir išaugus jo kaštams, pirmą kartą per visą moksleivių krepšinio istoriją turime sumažintą biudžetą. Tai tik maža dalis priežasčių, kurios stumtelėjo siekti posto.

Kitas dalykas – Lietuvos krepšinyje yra daug nesusikalbėjimo. Neįvardinčiau to kaip grupuočių ar tam tikrų interesų, bet gerų idėjų ir gražių projektų yra daug, o sprendimai kartais priimami visiškai į priešingą pusę, net pamiršus demokratiją.

Be to, federacijoje nesimato krepšinio vystymo strategijos bei rinkodaros. Šiais metais pirmą kartą buvo vykdomos LKF taurės varžybos, kas įrodo, jog yra daug erdvės norint taisyti esamą situaciją.

Pažiūrėkime, koks šiuo metu yra LKF įvaizdis. Smukęs ir pasitikėjimas ir kažko tikrai trūksta. LKF prekės ženklą galima atstatyti ir sukurti jam papildomos vertės. Tai susiję ir su nacionalinių rinktinių pasirodymais.

Mūsų krepšinis galėtų didžiuotis sukurta infrastruktūra ir esamu darbų varikliuku, tačiau su rinkodara reikėtų dirbti visuotinai priimtos praktikos pagrindai. Kol kas šioje vietoje yra didžiulė balta dėmė, su kuria galėtų dirbti net nesusiję su krepšiniu žmonės, užsiaugintume juos.

Kaip jau minėjau, yra nesusikalbėjimas su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Reikėtų ieškoti dialogo ir spręsti iškilusius klausimus.

Neįžvelgiu, kad dabartinis prezidentas galėtų suvienyti suskaldytą Lietuvos krepšinį. Mano sprendimas buvo ilgai brandintas, ne tiek dėl kandidatavimo, kiek dėl reikalingų sprendimų nebuvimo.

Gal galite trumpai įvardinti pagrindinius dabartinės federacijos trūkumus?

Nesusikalbėjimas, spragos rinkodaroje arba jos nebuvimas ir daugiau mažiau autoritarinis (nedemokratinė, diktatūrinė valstybės valdymo forma, kai vyriausybė, siekdama išlaikyti valdžią, naudoja griežtas gyventojų politinės kontrolės priemones, peraugančias į politinę priespaudą. Varžoma piliečių politinė veikla, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai, – aut.past.) valdymas, net kartais siekiant savų interesų. Šiuo metu federacija neatstovauja visai krepšinio visuomenei Lietuvoje.

Kokie pagrindiniai jūsų programos siekiai?

Apie tai papasakojau, kai klausėte, kodėl nusprendžiau siekti LKF prezidento posto. Manau, kad šiandien investuotas litas į moksleivių krepšinį, duos didžiulius dividendus ateityje. Jeigu šiandien iš 100 vaikų turime vieną krepšininką, iš 1000 – turėtume 10.

Taip pat reikėtų pradėti taikyti rinkodarą, skatinti LKF prekės ženklo tobulėjimą. Dar vienas iš svarbesnių siekių yra subalansuoti santykius su šalies vyriausybinėm ir nevyriausybinėm organizacijomis.

Kaip manote, kokių pranašumų turite prieš savo konkurentus?

Pirmiausiai, esu jaunas ir pajėgus disputuoti su visais bei ieškoti kompromiso, geriausio sprendimo. Tai, kad esu jaunas yra tik pranašumas, o ne trūkumas.

Be to, turiu gerus administravimo įgūdžius, ne vienerius metus dirbau su moksleivių krepšiniu, turime masę trenerių ir krepšininkų, išleistų į profesionalų krepšinį. Kaip sakoma, jeigu turi pamatą, visada pasitiesi stogą, o neturint pamato nieko nepavyksta.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.