Prekybininkai kratosi butelių

Buteliai tapo nemažu galvos skausmu ir juos kaip užstatą įsigijusiems pirkėjams, ir prekybininkams.

Prieš pusmetį įdiegus butelių keitimo sistemą, parduotuvės ir šiandien nenoriai priima alaus tarą, nors už atsisakymą ją priimti gresia baudos.

Dėl pernelyg mažo pelno Klaipėdoje jau užsidarė ir keturios iš penkių mieste buvusių supirktuvių.

Užstato sistema nusivylę administratoriai net prabilo apie ketinimus apskritai branginti butelius.

Pardavėjai gudrauja

Nepatogumų žmonės patiria ne tik mažose parduotuvėse, bet ir didžiuosiuose prekybos centruose. Juose pirkėjas su tarškančiais buteliais priverstas ieškoti vienintelės juos priimančios kasos. Neretai paaiškėja, kad supirkėja užsiėmusi kitais darbais.

Mažosios parduotuvėlės užstato sistemą diegia dar vangiau, nes tenka keisti kasos aparatus. Jos neturi vietos ir dėžėms, į kurias galėtų dėti pirkėjų atneštą tarą.

Kai kuriose parduotuvėlėse gudraujama – pardavėjai jose pinigus už butelius ne grąžina, kaip to reikalauja įstatymas, o keičia į kitas prekes.

Kitos parduotuvės priima tik tiek butelių, kiek pirkėjai jų nuperka pilnų. Nuo gudravimo neatgraso net baudos. Atsisakius priimti parduodamų gaminių pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, gali būti skirta nuo 2 500 iki 5 tūkst. litų bauda.

Parduotuvių, kuriose nėra pateiktos informacijos apie tai, kaip vartotojas gali grąžinti pakuotes, savininkai yra baudžiami nuo tūkstančio iki 2 tūkst. litų baudomis.

Pakirto bankrotai

Anksčiau kioskai ar butelius priimančios prekybvietės galėjo diktuoti supirkimo kainas. Vieni juos supirkdavo po 10, kiti – po 20 centų.

Nuvežus į taros supirkimo punktus ir grąžinus tarą brangiau, parduotuvėms likdavo didesnis nei šiandien uždarbis.

Dabar įdiegus užstato sistemą, visos parduotuvės ar kioskai, parduodantys alų, privalo supirkti tarą po 25 centus. Supirkimo punktai ir parduotuvės už priimtą butelį gauna po 3 centus.

Todėl mieste išnyko beveik visos taros supirktuvės. Iš penkių veikusių supirktuvių liko tik viena Bangų gatvėje.

Tenka ir klaidžioti

Taikos prospekte 101 esančioje „Rimi“ nėra jokių informacinių ženklų apie taros priėmimą. Pirkėjams tenka ieškoti pardavėjos, kuri parodytų, kur ir kaip galima atiduoti butelius.

Dėžės, į kurias pirkėjams reikia dėti tarą, stovi ne prekybos centro salėje, o sandėlių prieigose.

Bendrovės „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Stanaitytė-Česnulienė teigė, kad šios sistemos artimiausiu metu neplanuojama keisti. Jeigu yra nesklandumų, susijusių su kuriuo nors prekybos centru ar netgi darbuotoju, stengiamasi juos ištaisyti.

Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Gurčinienė teigė, kad butelių supirkimo vieta prekybos centre turi būti gerai matoma.

Norėtų pabranginti

Neefektyvią sistemą norima tobulinti keliant ir butelių kainas.

Depozito sistemą administruojančios viešosios įstaigos direktorius Stasys Krasauskas teigė, kad padidinus kainą, žmonės daugiau butelių atneštų į parduotuves.

Reali naujo butelio kaina yra per 30 centų.

„Žmogui butelis taptų vertingas. Jam nebekiltų ranka jo išmesti“,- teigė jis.

Lietuvoje stiklinių butelių užstato sistema įdiegta siekiant sumažinti aplinkos taršą. Ateityje svarstoma depozito sistemą įdiegti ne tik stiklo, bet ir plastiko bei metalinei tarai.

Gali kelti kainas

Estijoje užstato sistema buvo įdiegta visai pakuotei – ne tik stiklo tarai, bei ir plastmasiniams buteliams, metaliniams indeliams.

Anot Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Karosienės, įvedus užstato sistemą visai tarai, gamintojams reikėtų užsiimti ir atliekų surinkimu bei rūšiavimu.

„Todėl užstato sistemos įdiegimas yra labai brangus gamintojams. O šie tada keltų kainas“,- teigė V.Karosienė.

Grąžintas skardines, plastmasinius butelius vis tiek tektų perdirbti. Tam reiktų smulkinimo aparatų.

Stiklo tara pakartotinai gali būti naudojama iki 10 kartų.

Vien į „Švyturio“ alaus daryklą kasdien atvažiuoja apie 20 vilkikų ir dar 30-40 mažesnių automobilių, kurie atveža apie 25 tūkst. tuščių alaus butelių dėžių.

Tikrino 181 įmonę

Tuščią stiklo tarą privalo priimti visos alumi prekiaujančios parduotuvės. Depozito sistemoje šiuo metu dalyvauja devynių alaus rūšių tara.

Kontroliuoti, kaip uostamiesčio parduotuvėse veikia užstato sistema, yra pavesta Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūrai. Patikrinimų metu inspektoriai Klaipėdos regione – Kretingoje, Klaipėdoje, Skuode, Šilutėje, Šilalėje, Neringoje, Pagėgiuose, Tauragėje, Palangoje – patikrino 181 įmonę.

41 įmonė butelių nepriiminėjo arba neskelbė informacijos apie butelių supirkimą.

Vėliau šie prekybininkai inspekcijos duotus nurodymus įvykdė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.