Per pareigūnų surengtą operaciją buvo sulaikyti du vilkikai su vogtomis trąšomis.
Kriminalinės policijos biuro nuotraukaIš suomiams priklausančios gamyklos Kėdainiuose trąšų pavogta už milijonus litų. Su šiomis vagystėmis siejamas įmonės darbuotojo nužudymas.
„Su savais vagimis sunkiausia kovoti. Vogė apsauga ir mano darbuotojai”, – su apmaudu LŽ sakė Kėdainiuose esančios trąšų gamybos bendrovės „Kemira Lifosa” direktorius Žydrūnas Matusevičius, įmonės vadovu paskirtas pernai lapkritį. Įtariama, kad gerai organizuota grupė iš gamyklos per keletą metų pavogė trąšų už kelis milijonus litų.
„Kemira Lifosa” yra suomių milžinės „Kemira GrowHow” padalinys. Galbūt todėl, kad šeimininkai toli, o ligšioliniams direktoriams nepavykdavo visko kontroliuoti, kai kurie įmonės darbuotojai ryžosi susidėti su nusikaltėliais. Gandai apie tai jau seniai sklandė po Kėdainius, kol pasiekė ir Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiąją valdybą. Operatyvinis tyrimas truko kelis mėnesius, o gegužės 8-ąją buvo sulaikyti įtariamieji. Į Kėdainius tyrėjai iš Vilniaus atvyko lydimi antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” pareigūnų.
Vadeiva
Buvo nustatyta, kad nusikaltimo organizatorius – gerai vietos policijai žinomas, anksčiau teistas Darius V., kuriam jau buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Tyrėjų žiniomis, jis turėjo du artimus padėjėjus (tėvą su sūnumi), kurie rūpinosi pavogtų trąšų pardavimu. Visiems trims jau pateikti oficialūs įtarimai. Darių V. teismas leido suimti mėnesiui.
Įtarimai jau pateikti ir vienam „Kemira Lifosos” darbuotojui, kuris organizuodavo trąšų pakrovimą į vagių atsiųstus vilkikus. Penktasis įtariamasis – gamyklą saugančios bendrovės „Kėdainių skydas” darbuotojas, išleisdavęs vilkikus su vogtomis trąšomis. Pasak pareigūnų, netrukus planuojama pateikti įtarimus dar keliems aukštesnio rango gamyklos darbuotojams.
Per mėnesį grupuotė iš gamyklos pagrobdavo vidutiniškai 5 vilkikus trąšų, kainuojančių apie 100 tūkst. litų.
Išpirkdavo ūkininkai
Pasak tyrėjų, įtariamieji gyveno „neblogai” – pasistatė namus ir t.t. Vagys buvo atsargūs – vairuotojams dėl viso pikto būdavo įteikiami labai kokybiškai suklastoti krovinio įsigijimo ir kiti dokumentai.
Dar neišsiaiškinta, ar nusikaltimuose dalyvaudavo krovinių vežėjai. Grupuotė vilkikus nuomodavosi keliose bendrovėse, tikėtina, kad vežėjai apie vagystes nežinojo.
Vagys turėjo trąšų platinimo tinklą, apimantį beveik visą šalį. Nuolatinių klientų buvo tiek, kad jiems netgi pritrūkdavo trąšų. Policijos žiniomis, vagys jas parduodavo žemesnėmis nei rinkos kainomis. Ūkininkams to ir tereikėdavo. Pasak pareigūnų, ūkininkai rizikavo tik tol, kol trąšos buvo neišbarstytos laukuose – vėliau esą būtų neįmanoma įrodyti, kad jos vogtos.
Pradėjus sekti įtariamuosius buvo sulaikyti du vilkikai, vežę 48 tonas vogtų trąšų. Dar 22 tonos buvo surastos pas ūkininkus.
Kintantis svoris
Dabartinis įmonės „Kemira Lifosa” vadovas Ž.Matusevičius, LŽ paklaustas, ar pradėjęs dirbti gamykloje rado netvarką, teigė negalįs taip pasakyti, tačiau pripažino, jog „buvo taisytinų vietų”. Pasiteiravus, ar įmanoma nepastebėti, kad iš įmonės kas mėnesį dingsta daugiau nei 100 tonų trąšų, direktorius sakė: „Ankstesni vadovai turbūt nenujautė vagysčių masto”. Be to, trąšų svoris – kintantis dalykas: drėgnos granulės sunkesnės, išdžiovinus palengvėja, pagulėjusios sandėliuose prisigeria drėgmės ir vėl pasunkėja (turint galvoje, kad per mėnesį ten pagaminama 18-20 tūkst. tonų trąšų, svorio skirtumai gali susidaryti dideli).
Pasak direktoriaus, cheminiais gamybos procesais piktnaudžiaujantys darbuotojai irgi gali keisti trąšų svorį. Yra įtarimų, kad galėjo būti klastojami įmonės buhalterijai pateikiami dokumentai.
Neišaiškinta žmogžudystė
Kėdainiuose seniai sklando kalbos, kad prieš porą metų įvykdytas įmonės „Kemira Lifosa” darbuotojo nužudymas susijęs su vagystėmis iš gamyklos. Jis buvo uždaužytas beisbolo lazda prie savo namų. Nusikaltimas neišaiškintas iki šiol.
Paklaustas apie šios žmogžudystės ryšį su vagystėmis, Ž.Matusevičius atsakė: „Tai vieša paslaptis. Visi viską žino. Kėdainiai dūzgia kaip bičių avilys ir apie žmogžudystę, ir apie vagystes iš gamyklos”.
Pasak direktoriaus, paaiškėjo, kad vogti įjunkę įmonės darbuotojai neapsiribojo „bendradarbiavimu” su Dariumi V., jie turėjo ir nuosavą „verslą” – grobstė kurą.
Krovikai per mėnesį sunaudoja apie 8 tonas dyzelino, o dokumentuose buvo rašoma, jog sunaudota 18 tonų. Per mėnesį būdavo pavagiama maždaug 10 tonų dyzelino. „Jauni žmonės turi apetitą”, – vagysčių mastą paaiškino Ž.Matusevičius.
Direktorius patvirtino ketinantis atsisakyti „Kėdainių skydo” paslaugų, nes ši saugos tarnyba prarado pasitikėjimą.