Tarptautiniame Vilniaus oro uoste pastačius privatų „flyLAL Group” keleivių terminalą, papildomos ir pagalbinės transporto veiklos sukuriama bendroji pridėtinė vertė vidutiniškai padidėtų 1,8 mlrd. litų per metus. Tokias išvadas padarė Norvegijos investicinis bankas „Orion Securities”, atlikęs planuojamo statyti keleivių terminalo poveikio analizę, kuri pristatyta Susisiekimo ministerijai.
„Privatus keleivių terminalas leistų padvigubinti Vilniaus oro uosto pajėgumus iki 7 mln. keleivių per metus, o kiekvienas į mūsų šalį atvykęs keleivis su savimi atneštų ekonominės naudos tiek valstybei, tiek oro uostui, tiek aviakompanijoms. Dalis tranzitinių keleivių greičiausiai taptų „tranzinitiais” turistais, kurie 1-3 dienoms liktų Vilniuje”, – sako „Orion Securities” vadovas Lietuvai Alius Jakubėlis.
Anot jo, sukūrus pridėtinę vertę tiesioginėje, papildomoje ir pagalbinėje oro transporto veikloje,
tai paskatintų pridėtinės vertės augimą ir kitose šalies ūkio srityse. Prognozuojama, kad maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos, viešbučių ir restoranų, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei telekomunikacijų srityse BVP išaugtų 2,5 mlrd. litų per metus.
Pasak A.Jakubėlio, kasmet į Lietuvą vis daugiau atvyksiančių turistų čia papildomai paliktų apie 360 mln. litų per metus.
Kaip teigiama „Orion Securities” atliktoje „flyLAL Group” keleivių terminalo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste poveikio įvertinime, optimistinėmis prognozėmis, maksimaliai išnaudoti visų čia planuojančių veikianti terminalų pajėgumus būtų galima nuo 2012 m. Tuomet, įskaitant valstybinio oro uosto keleivių srautų prognozes, bendras keleivių per Vilniaus oro uostą skaičius išaugtų iki maždaug 5,5 mln. per metus, o tai yra 3,5 karto daugiau nei dabar.
Pastačius privatų keleivių terminalą, tiek aviakompanija „flyLAL – Lithuanian Airlines”, tiek daugelis bendrovės bendrojo kodo partnerių būtų finansiškai suinteresuotos skatinti pervežamų keleivių skaičių per Vilnių, nes vežėjams būtų galimybė teikti įvairias kitas paslaugas. Papildomų paslaugų sąskaita atsirastų galimybė kompensuoti laikinus nuostolius, atsiradusius keleivius pervežant naujomis kryptimis. Vėliau, išaugus keleivių srautui, A.Jakubėlio teigimu, galima tikėtis, kad vežėjai sugebės pakankamai uždirbti iš didžiosios dalies reisų, pervežant keleivius. Šiam projektui pritaria ir kiti didieji vežėjai.
„Lyginant oro transporto keleivių ir Lietuvos gyventojų santykį, jis vienas mažiausių Europoje, todėl perspektyvų šioje srityje išties nemažai. Tačiau pirmiausia reikėtų išspręsti žemo veiklos produktyvumo klausimą bei sudaryti sąlygas iš Vilniaus oro uosto organizuoti jungiamuosius skrydžius”, – teigia A. Jakubėlis.
Pagal viešai teikiamas paslaugas skirtingose tyrimuose Vilniaus oro uostas vertinamas 3-4 balais iš 10. Žemą vertinimą lemia prastas ir nepatogus sostinės pasiekiamumas oro transportu. „Daryčiau realią prielaidą, jog dar vienas keleivių terminalas Vilniaus oro uoste paspartintų tiek tiesioginių, tiek tranzitinių skrydžių ir keleivių augimą, o tai gerintų šalies pasiekiamumą”, – sako A. Jakubėlis.
Pasak jo, „flyLAL Group” siūlymas bendrovės lėšomis įgyvendinti naujo, modernaus keleivių terminalo statybos projektą nėra naujiena keleivių pervežimo oro transportu sektoriuje. Panašius terminalus yra pastačiusios ir sėkmingai juos valdo žinomos aviakompanijos Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje bei Vokietijoje.