Privačioms įmonėms vadovauja vis jaunesni vadovai

Privačių įmonių vadovais dažniausiai tampa 23 – 28 amžiaus darbuotojai. Remiantis daugiau kaip 21 tūkst. darbo paieškos portalo „naujasDARBAS.lt“ turimų gyvenimo aprašymų vertinimu moterys sudaro 47 proc. tokio amžiaus vadovų.

„Tai, jog vis jaunesni žmonės užima vadovaujančias pozicijas įmonėse, rodo iš esmės besikeičiančią situaciją Lietuvos darbo rinkoje. Kaip jau esame minėję, darbdaviai vis dažniau samdo studentus, suteikdami jiems galimybę pradėti karjerą dar nebaigus studijų, todėl natūralu, kad atsiranda galimybė jaunesniam darbuotojui greičiau įgyti reikiamos patirties ir užimti vadovaujančią poziciją,“ – sakė „naujasDARBAS.lt“ projekto vadovas Šarūnas Dyburis.

Atlikta vertinimo rezultatų analizė rodo, kad 34 proc. darbuotojų vadovaujančią poziciją užėmė būdami 23 – 28 metų amžiaus.

Anot Š. Dyburio, jaunas vadovas darbdaviui patrauklus dėl daugelio priežasčių: yra įgijęs vakarietišką, į klientą orientuotą, išsilavinimą, pasižymi novatorišku mąstymu, greita orientacija, ryžtingiau priima rizikingus sprendimus. Tai ypač svarbu jaunai, besiplečiančiai ar stiprioje konkurencinėje aplinkoje veikiančiai įmonei.

Renkantis vadovą turi įtakos ir darbo rinkos pasiūla. Šiuo metu aukštos kvalifikacijos specialistų, turinčių stiprių vadovo savybių, yra daug mažiau nei reikia. Be to, ne kiekviena įmonė gali sau leisti pasamdyti tokį specialistą, nes jų prašomas atlygis už darbą yra didesnis nei dažna įmonė norėtų ar galėtų skirti.

Deja, jauni vadovai turi ir trūkumų, kurių mokymai ar kursai kvalifikacijai kelti ištaisyti negali. „Jie turi daug žinių, bendrą supratimą, tačiau dažnai trūksta gyvenimiškos patirties – nuojautos, kaip kokioje situacijoje bendrauti, kokius darbo metodus taikyti. Dėl šių priežasčių priimti sprendimai gali pasirodyti skuboti ir neefektyvūs, kartais net žalingi įmonei“, – teigė Š. Dyburis.

Vyresnio amžiaus darbuotojai vadovaujančias pareigas užima dvigubai rečiau (žr. grafiką). Viena iš priežasčių, kodėl vyresnio amžiaus darbuotojai yra rečiau pasirenkami vadovauti, yra jų stereotipinis mąstymas. Tokie vadovai dažnai sprendimus priima atsižvelgdami į anksčiau patirtas sėkmes ar nesėkmes, jų veiksmai tampa tipiški ir neatspindi individualios situacijos.

Tyrimo rezultatai parodė, jog beveik pusę, 47 proc., visų 23 – 28 metų vadovų yra moterys. Š. Dyburis mano, jog tai, kad vis daugiau jaunų moterų prioritetą teikia karjerai, finansinei gerovei kurti lemia socialinės priežastys, didelė konkurencija darbo rinkoje.

Šiai tendencijai reikšmės turi ir tai, jog moterų baigiančių aukštąsias mokyklas vis daugėja – jų yra 20 proc. daugiau nei vyrų. 2006 metais moterų baigusių aukštąjį mokslą buvo 60 proc., o vyrų – 40 proc.

Pagal Statistikos departamento skelbtus 2005 metų duomenis 43 proc. visų vadovų (įstatymų leidėjų, vyresniųjų pareigūnų ir valdytojų) buvo moterys. Daugiau yra tik Latvijoje – 44 proc. Tai gerokai daugiau nei Europos Sąjungos valstybėse, kur vadovaujančias pozicijas užima 32 proc. moterų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.