Anksčiau pradedantieji verslininkai tik prašydavo jiems netrukdyti, o dabar kuo toliau, tuo labiau kuriant savo verslą tikimasi pagalbos.
Tokią tendenciją pastebėjo Lietuvos inovacijų centro atstovas Šiaurės Lietuvoje Jurgis Damkus, VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros surengtame seminare apie smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybes skaitęs pranešimą „ES struktūrinių fondų parama. Galimybės verslui 2007-2013 m.”
Seminaras, anot Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros atstovės Julijos Bendikienės, surengtas suteikti informacijos apie pagalbą, kurios gali tikėtis smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, sudarančios, beje, apie 70 proc. visų Lietuvos įmonių.
Kartais banke – geriau
2007-2013 metų laikotarpiu numatomos 8 iš Struktūrinių fondų lėšų remtinos kryptys: techninių galimybių studijų rengimas (SVV), taikomieji moksliniai tyrimai, technologinė plėtra, TMT ir TP bazės plėtra, gamybinių technologijų diegimas, IT sprendinių diegimas (SVV), vadybos metodų diegimas (SVV), ir pradinė rinkodaros stadija.
Pastaroji kryptis, anot J. Damkaus, yra absoliuti naujovė. Naujienų esama ir daugiau – pavyzdžiui, tai, kad į paramą nelabai galės pretenduoti statybų organizacijos, numatyta apribojimų kaimo turizmo verslui.
Tiksliai viskas turėtų būti reglamentuota tuomet, kai jau atsiras gairės pareiškėjams.
Beje, anot J. Damkaus, viešosios paramos pinigai esantys brangesni nei banko. „Esame nemažai atkalbėję nuo projektų rašymo – kartais banke greičiau ir pigiau”, – sakė jis.
Pasak J. Bendikienės, paramos verslo projektams galima tikėtis ir iš nacionalinio biudžeto pagal Ūkio ministerijos programas. Lėšos skiriamos projekto veiklai finansuoti (projekto veiklos sąnaudoms) bei kapitalui formuoti (ilgalaikiam turtui įsigyti ar sukurti).
Verslui ir verslo asociacijoms numatyta 15 priemonių. Parama numatoma inovaciniams projektams, konferencijoms bei seminarams, dalyvavimui parodose bei mugėse, informacinių leidinių leidybai, pavojingų atliekų tvarkymui ir antrinių žaliavų perdirbimui bei kitiems projektams.
Norintiesiems pasinaudoti šia parama J. Bendikienė patarė atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienoje atskiroje priemonėje reikalavimai yra skirtingi.
Šiuo metu galioja kvietimai teikti paraiškas pagal Kokybės vadybos sistemų ir gaminių sertifikavimo išlaidų dalinio padengimo projektų grupės aprašą, verslininkų misijų organizavimo projektų grupės aprašą bei kai kurie kiti.
Anot J. Bendikienės, per tris šių metų mėnesius, pasibaigus paraiškų priėmimui pagal 6 kvietimus, gauta 212 paraiškų dėl 39,4 mln. litų finansavimo įvairiems projektams.
Garantijos – jau ir transporto sektoriui
Mikroįmonės, mažos ar vidutinės įmonės kreiptis pagalbos gali ir į garantijų instituciją UAB „Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA).
Pasak INVEGA Verslo finansavimo vertinimo skyriaus projektų vadybininko Martyno Siruso, INVEGA teikia garantijas kredito įstaigoms už paskolas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, administruoja dalinį paskolų palūkanų kompensavimą bei mikrokreditavimą.
Nuo veiklos pradžios 2001-aisiais iki šiol INVEGA garantavo bankams už 1 214 paskolų SVV subjektams. Bendra garantuotų paskolų suma siekia 454, 48 mln. litų.
Anot M. Siruso, paskolos gavėjas turi būti savarankiška, nebankrutuojanti, nerestruktūrizuojama ir neremtina veikla neužsiimanti įmonė.
Pasak jo, yra buvę atvejų, kai verslininkai kreipėsi norėdami atidaryti gamyklėlę Kaliningrado srityje ar užsiimti verslu Latvijoje, tačiau tokiu atveju pagalba neteikiama – paskola turi būti naudojama Lietuvoje vykdomai veiklai pradėti ar plėtoti.
Neremtina veikla yra visa prekyba, išskyrus prekybą savo pagaminta produkcija, taip pat nekilnojamojo turto operacijos, kazino, alkoholio, išskyrus alų, gamyba. Paskolos lėšos negali būti naudojamos ir darbo užmokesčiui bei mokesčiams, išskyrus PVM, taip pat kol kas – pirkti kitų įmonių akcijoms.
Anot M. Siruso, nauja yra tai, kad galima remti transporto sektorių, išskyrus kelių transporto priemonių pirkimą. Tiesa, čia irgi esama įvairių niuansų – Vilniuje viena įmonė pasinaudojo pagalba pirkdama keturis visureigius.
„Lyg ir būtų negalima, bet įmonė teikė turistams vežiojimo po kemsynus paslaugą. Tokiu atveju galima”, – sakė M. Sirusas.
Nauja yra ir tai, kad paskola su INVEGA garantija gali pasinaudoti ir žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės.
Mažesnės įmonės – į mažesnius bankus
INVEGA garantuoja pirmos paskolos dalies grąžinimą bankui: iki 50 proc. paskolos sumos apyvartinėms lėšoms (ir ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų atveju), o investicinių paskolų atveju – iki 80 proc. Likusios paskolos dalies grąžinimą bankai užsitikrina užstatais.
Maksimali garantuojamos paskolos suma 2 mln. litų (arba 3 mln. litų, kai paskola skirta ES struktūrinių fondų finansuojamam projektui). Anot M. Siruso, ateityje ši suma galbūt bus didesnė.
INVEGA yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su 11 bankų ir 41 kredito unija. Su pastarosiomis kol kas realiai dirbti dar nepradėta, nes iki šiol buvęs tik vienas projektas, tačiau neracionalus.
Anot M. Siruso, mažesnėms įmonėms patartina kreiptis į mažesnius bankus – ten su jomis šnekamasi lengviau.
INVEGA administruoja ir dalinį palūkanų kompensavimą sutarties su Ūkio ministerija pagrindu, tačiau tik toms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, už kurių paskolas ji pati garantavo, išskyrus Struktūrinių fondų finansuojamus projektus.
Mikrokreditavimui (paskola mikroįmonėms iki 25 tūkst. eurų su itin mažomis palūkanomis), kurį taip pat administruoja INVEGA, skirtas lėšas – 28,84 mln. litų – atranką laimėję bankai jau išdalijo ar baigia išdalyti. Vis dėlto, pasak M. Siruso, specialioji mikrokreditavimo programa tikriausiai vėl bus kartojama.