Ne visiems daugiabučių namų savininkų bendriją norintiems įsteigti klaipėdiečiams lengvai sekasi – gyventojai tikina, kad būtų ūkį administruojančios namų valdos nenori lengvai jų paleisti.
„Įsivaizduokite, kad pas jus į butą įsiveržia darbininkai, per prievartą suremontuoja jūsų butą ir po to liepia jums mokėti didžiulius pinigus”, – šitaip vaizdžiai situaciją, su kuria teko susidurti Kauno gatvės 19 namo gyventojams, nupiešė Vida Galadauskienė – šio namo bendrijos steigimo iniciatyvinės grupės narė.
Minėto namo gyventojai svarsto, kad jų butų ūkį administruojančios „Ąžuolyno valdos” specialiai skubėjo remontuoti namo stogą ir užkrauti gyventojams didžiules skolas, šitaip siekdami „prisirišti” daugiabučių namų savininkų bendriją įsigeidusius įkurti gyventojus.
Valdininkai kitaip vertina panašias situacijas – esą dažnai gyventojai susizgrimba steigti bendriją tik tuomet, kai namų valdos pradeda vykdyti namo remontą. Panašiomis aplinkybėmis Klaipėdoje jau buvo įsteigta ne viena bendrija.
Remonto nenorėjo
V. Galadauskienė pasakojo, kad Kauno g. 19 esantis namas statytas 1967 metais, todėl praėjusią vasarą butų savininkai pradėjo tarpusavyje kalbėti, kad reikėtų iš esmės renovuoti namą. Žinia, tam, kad būtų galima pasinaudoti valstybės teikiama parama, būtina įsteigti namo bendriją.
Rudenį „Ąžuolyno valdos” kvietė butų savininkus į susirinkimą dėl stogo remonto, tačiau bendriją nusprendę steigti gyventojai vangiai reagavo į tokią iniciatyvą ir reikiamas kvorumas neįvyko.
Po to namo iniciatyvinė grupė informavo „Ąžuolyno valdas”, kad nori steigti bendriją – tam, anot V. Galadauskienės, pritarė net 70 namo gyventojų.
„Tvarkėme bendrijos steigimo dokumentus, tačiau netikėtai kovo mėnesį pamatėme, kad ant mūsų namo stogo pradėtos vežti statybinės medžiagos. Tą pačią dieną surinkome 95 gyventojų parašus, kuriame prašėme valdų nepradėti stogo remonto, nes mes įsteigę bendriją norėsime renovuoti namą iš esmės – tuo pačiu ir stogą.
Tačiau „Ąžuolyno valdų” direktorius Pranas Dobrovolskis mums atsakė, kad gyventojų prašymas nėra teisiškai pagrįstas, o stogo remontas esą mums netrukdo steigti bendriją”, – įvykių eigą prisiminė V. Galadauskienė.
Namo gyventojai dar vylėsi, kad darbininkai atlieka tik kosmetinį stogo remontą – užlopo skyles, dėl kurių skundėsi keli viršutiniuose aukštuose gyvenantys žmonės.
„Tikrai būtume neatsisakę mokėti už kosmetinį stogo remontą. Tačiau, kai balandį gavome atsiskaitymo lapelius ir ten buvo nurodyta, kad kiekvieno buto gyventojas visus metus kas mėnesį turės mokėti nuo 100 iki 150 litų, priklausomai nuo buto ploto, supratome patekę į spąstus”, – atsiduso V. Galadauskienė.
Anot jos, didžioji dalis butų savininkų iki šiol atsisako mokėti už stogo renovaciją, tačiau realiai suvokia, kad tuo atveju, jei dėl to „Ąžuolyno valdos” kreipsis į teismą, naujai įsteigtos bendrijos veikla bus paralyžuota.
„Namo gyventojai pasipiktinę tokiu „Ąžuolyno valdų” elgesiu. Nejaugi dabar, per prievartą atlikus stogo remonto darbus už 106 tūkst. litų, po kelių mėnesių jį reikės nuardyti ir kloti iš naujo, nes mes norėjome jį apšiltinti, kai bus atliekama namo renovacija. Šitaip visame mieste yra žlugdomas būsto strategijos planas”, – „Vakarų ekspresui” pateiktame laiške piktinosi Kauno g. 19 namo gyventojai.
Žmonės neatmeta galimybės, kad „Ąžuolyno valdos” norėjo dar pasipelnyti iš jų, kol jie nepabėgo.
Siekė apsaugoti turtą
„Taip, mes pasinaudojome administratoriaus teise, kuri mums numatyta įstatymais, ir be gyventojų sutikimo renovavome minėto namo stogą, šitaip siekdami apsaugoti jame gyvenančių žmonių turtą”, – dienraščiui sakė „Ąžuolyno valdų” direktorius P. Dobrovolskis.
Jis tikino, kad dar anksčiau valdos sulaukusios namo gyventojų skundų, kad stogas kiauras ir jį būtina renovuoti. Esą, kai buvo pradėtas remontas, tik tuomet gyventojai pradėjo purkštauti, kad jo nebereikia.
„Bet nebebuvo kur trauktis – pusė stogo buvo nuplėšta, reikėjo darbus vykdyti toliau. Taip, lapkritį aš buvau informuotas, kad jie nori steigti bendriją, tačiau kadangi ilgai to nedarė, nemačiau reikalo laukti. Jei būtų norėję, galėjo jau iki šios žiemos įsteigti bendriją. Bet vėl apie tai prabilo tik tuomet, kai pavasarį pradėjome stogo remontą”, – pasakojo P. Dobrovolskis.
Jis svarstė, kad galbūt vėliau atliekant viso namo renovaciją gali ir neprireikti ardyti dabar suremontuoto stogo – esą galima šildymą kloti ant viršaus.
Prievartą taiko dažnai
Anot P. Dobrovolskio, kone kiekviename name kyla panašių konfliktų. Kadangi didžioji dalis gyventojų yra pensininkai, jie nenori mokėti papildomų pinigų už namo remontą.
„Bene 20 procentų gyventojų reikia taikyti prievartą”, – pabrėžė jis.
Nors direktorius tikino, jog jam nė motais, kad vienas iš 73 administruojamų namų nori įsteigti bendriją, tačiau pokalbio eigoje teko išgirsti nepasitenkinimo gaidelių dėl tokios gyventojų iniciatyvos.
Jis užsiminė, kad būtų leidęs Kauno g. 19 namo gyventojams išsimokėti už atliktus darbus per dvejus metus, kaip daroma įprastai.
„Tačiau kadangi kuriasi bendrija, tegul atsiskaito per metus. O šiaip juk niekas į tas bendrijas nepuola. Vis tiek jie neišsivers be namų valdų paslaugų. Bendrijos bus priverstos turėti administratorius, o vargu ar kiekviename name atsiras reikalingus atestatus turintis žmogus, galintis atlikti tokias funkcijas. Ir dabar dažnai būna – įsteigia bendriją, o paskui bėga pas mus konsultacijų. Ar gali turguje stovinčios moterėlės išmanyti, kaip administruoti namo turtą?” – kalbėjo P. Dobrovolskis.
Išrastas metodas?
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus specialistė Ilona Daulienė komentavo, kad Kauno g. 19 namo gyventojai į šitokią situaciją pakliuvo dėl to, kad per ilgai vedė debatus su „Ąžuolyno valdų” vadovybe ir per vėlai dėl bendrijos steigimo kreipėsi į Savivaldybę.
Savivaldybė minėto namo gyventojų prašymą, kad būtų atsiųstas žmogus į balandžio 5 dieną vyksiantį daugiabučių namų savininkų bendrijos steigiamą susirinkimą, gavo kovo 22 dieną.
V. Galadauskienė minėjo, kad statybinės medžiagos ant namo stogo buvo pradėtos vežti kovo 21 dieną.
„Gali būti, kad gyventojai jau seniai kalbėjo apie bendrijos steigimą, galbūt konsultavosi ir su valdininkais, bent konsultacijos nėra fiksuojamos oficialiuose dokumentuose”, – sakė I. Daulienė.
Anot jos, uostamiestyje šitaip jau yra įsteigta ne viena bendrija. Keletą metų gyventojai tik kalba, kad reikėtų tai padaryti, tačiau vos tik sužino, kad valdos ruošiasi atlikti namo remontą, akimirksniu įsikuria bendriją.
To paties skyriaus vedėjas Algis Gaižutis palaikė „Ąžuolyno valdų” iniciatyvą. Esą iš kur namo administratorius turi žinoti, per kiek laiko bus įsteigta bendrija – šis procesas gali užtrukti ir keletą metų.
„Administratoriaus pareiga – užtikrinti bendro naudojimo objekto tinkamą funkcionavimą. Jei gyventojai nesugeba įkurti bendrijos, mes skiriame jiems namo administratorių. Kad namas nenugriūtų – tam ir numatytos žaidimo taisyklės. Patirtis rodo, kad ne visi gyventojai suvokia, kad namas yra jų turtas ir jį reikia prižiūrėti”, – sakė jis.
Spaudimą jaučia ir kiti
Tai, kad bendriją nėra lengva įsteigti dėl pačių gyventojų abejingumo, patvirtino ir Kretingos gatvės 71 namo gyventojas Arūnas Paulionis. Šio namo gyventojai jau keletą metų bando įsteigti bendriją, tačiau vis nepavyksta surinkti reikiamą kiekį žmonių.
„Kita vertus, kai apie savo ketinimus pranešėme mūsų butų ūkį administruojančių namų valdų darbuotojams, pajutome lengvą spaudimą to nedaryti. Esą vistiek be jų neišsiversime, nes neturėsime, kas tvarkytų buhalterinius reikalus. Be to, iškarto pradėjo teikti ataskaitas, kiek mes būtume jiems skolingi, bet pusė neva jų atliktų darbų – nerealūs, o sumos neadekvačios”, – pasakojo A. Paulionis.
Jis pripažino, kad šitokie „švelnūs” pagąsdinimai greitai gali atšaldyti ir taip vangiai į bendrijos steigiamuosius susirinkimus einančių gyventojų ryžtą tvarkyti ūkį patiems