Gegužės 28 d. Maskvoje prasidėjo XXVI Tarptautinės žurnalistų federacijos Pasaulinis kongresas. Ši autoritetinga organizacija vienija beveik 160 šalių žurnalistus. Rusijoje toks forumas rengiamas pirmą kartą. Šiemet mūsų šalį jame atstovauja Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, bei du jo pavaduotojai: Erika Straigytė ir Jonas Staselis.
Pasauliniai TŽF kongresai vyksta kas treji metai. Maskviečiai surengė jį Tarptautiniame prekybos centre Krasnaja Presnia rajone. Prieš atidarymą įvyko specialus posėdis, kuriame žurnalistai paminėjo kolegas, žuvusius vykdant savo profesinę pareigą. Kiekvienas konferencijos dalyvis žuvusių žurnalistų nuotraukų galerijoje padėjo raudoną gvazdiką. Kaip pranešė Rusijos žurnalistų sąjungos pirmininkas Vsevolodas Bogdanovas, nuo 1993 metų Rusijoje žuvo 215 žurnalistų.
Pranešėjai kalbėjo, kad žurnalistų žudynės – tai karas taikos metu. Žurnalistai patenka į taikiklį todėl, kad jiems keršijama. Keršijama už sąžiningai atliekamą darbą. Šis reiškinys būdingas ne tik Rusijai, bet ir kitoms postsovietinėms šalims. O išpuoliai prieš žiniasklaidą yra ne kas kita, kaip cenzūra. Visais atvejais valdžia visada būna nusikaltimo bendrininku, jei ne tiesiogiai, tai prisideda savo neveiklumu.
Tarptautinės žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Eidanas Vaitas (Aidan White) pasakė, kad aštriausia šio kongreso tema – panaikinti nebaudžiamumo už žurnalisto nužudymą fenomeną. „Mūsų užduotis – priversti pasaulio šalių, ir konkrečiai Rusijos, valdžios struktūras atvirai pripažinti šią rašalo dėmę ant demokratijos audeklo. O nusikaltėlių paieškos kontrolei TŽF planuoja sukurti specialią komisiją, kuri stebės pastaruoju metu plačiai nuskambėjusių žurnalistų nužudymų tyrimus.
Kongrese bus aptarinėjamos žurnalistų darbo sąlygos, teisės ir socialinė bei gyvybės apsauga. Viena pagrindinių temų – ką reikia daryti, kad grįžtų pasitikėjimas žurnalistika.
Kongreso nuotaiką trikdo neseniai Maskvoje įsiplieskęs konfliktas tarp Rusijos žurnalistų sąjungos ir APN naujienų agentūros. Žurnalistų sąjungai buvo pasiūlyta palikti patalpas, kuriose žada įsikurti televizijos kompanija „Russia Today”. Šiam pastatui Zubovo bulvare statyti SSSR žurnalistų sąjunga skyrė trečdalį lėšų, tad dabar mano turinti teisę jį laikyti savo nuosavybe. Dėl šio incidento Rusijos žurnalistų sąjunga išplatino pareiškimą, kuriuo kreipiasi į šalies vadovybę, siūlydama susilaikyti nuo drastiškų akcijų, kompromituojančių šalį pasaulinės visuomenės akyse. Antradienį iš kongreso tribūnos buvo perskaityti du laiškai, gauti iš Rusijos Federacijos vyriausybės. Viename jų vicepremjeras Dmitrijus Medvedevas sveikino suvažiavimo dalyvius ir pažymėjo, kad tokio masto forumas rodo didelį Rusijos žurnalistikos autoritetą. Antrame laiške valdininkas iš Rusijos turto fondo pareikalavo atlaisvinti RŽS ofisą, kuriame sąjunga dirba jau 27 metus. Ši akcija parodė kokie yra realūs Rusijos valdžios santykiai su spauda.
TŽF kongrese apie tai turėjo kalbėti paskutinis SSSR prezidentas Michailas Gorbačiovas, tačiau jis neatvyko, kaip ir Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Tačiau suvažiavimą pasveikino Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas, kuris palinkėjo žurnalistams, „kad neatšiptų jūsų plunksnos ir nenusėstų baterijos jūsų kamerose”. Kaip prisipažino Vsevolodas Bogdanovas, jam skambino į kongresą kviesti ministrai ir atsiprašinėjo esą negalintys atvykti, esant tokiam valdžios požiūriui ir susiklosčiusiems santykiams su žiniasklaida.
Antradienį buvo išrinktas prezidiumas, išklausyta TŽF generalinio sekretoriaus ataskaita. Maskvos kongrese bus išrinktas naujas TŽF prezidentas, nes Kristoferis Vorenas (Christofer Warren) šį postą užėmė tris kadencijas – 9 metus.
Kaip iš Maskvos pranešė D.Radzevičius, dieną įvyko konferencija „Tarptautinė patirtis, tiriant žodžio laisvę ir demokratines institucijas: pasitikėjimas, patikimumas, efektyvumas”. Joje dalyvavo autoritetingiausios žmogaus teisių gynėjų organizacijos: Greenpeace, Gallup International, Amnesty International, Freedom House, Reporters Sans Frontiers, Human Rights Watch. Pranešimą skaitęs Rusijos žurnalistų sąjungos generalinis sekretorius Igoris Jakovenka gvildeno pasaulinės žurnalistikos krizės priežastis. Tyrimų išvados rodo, kad didžiausią žalą žurnalistikai daro reklama, religija, politikai ir su žiniasklaida nesusijęs verslas. Šios struktūros įvairiais sumetimais gilina visame pasaulyje jaučiamą žurnalistikos krizę
Kongreso metu numatyta plati kultūrinė programa. Tarptautiniame prekybos centre įsikūrė „Žurnalistų kaimas” – paroda, kurioje pristatomos ne tik žiniasklaidos priemonės, bet ir Rusijos regionų menas, buitis, tradicijos.