Kas antruose šalies gyventojų namuose nėra vaikų
Tuokiasi vyresni
Tuokiasi vis vyresnio amžiaus žmonės, vis daugiau porų gyvena santuokos neregistravusios. Per pastaruosius penkerius metus, po dešimtmetį (1991–2001 m.) trukusio mažėjimo, santuokų skaičius ėmė didėti: 2006 m. susituokė 21,2 tūkst. porų, tai 1308 poromis daugiau nei 2005 m. Lietuva – viena iš ES valstybių narių, kur 2006 m. 1000 gyventojų teko daugiausia (6,3) santuokų. Eurostato duomenimis, 2005 m. daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Kipre (7,8), Danijoje (6,7), Rumunijoje (6,6), Maltoje (5,9), mažiausiai – Slovėnijoje (2,9), Belgijoje (4,1), Bulgarijoje ir Italijoje (po 4,3).
Nors santuokos registravimas atidedamas vyresniam amžiui, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, vyrai ir moterys vidutiniškai pirmą kartą tuokiasi būdami vieni iš jauniausiųjų. 2006 m. vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius buvo 27, moterų – 25 metai (2000 m. atitinkamai 26 ir 24 metai). Vėliausiai poros registruoja santuokas Danijoje ir Švedijoje (vyrai – 32–33 metų, moterys – 30–30,5 metų).
Lietuvoje 2006 m. pakartotinai tuokėsi beveik ketvirtadalis besituokiančiųjų (vyrų – 23,4 proc., moterų – 21,7 proc.).
Vis daugiau porų gyvena kartu santuokos neregistravusios. Statistikos departamento vertinimais, kas dešimtas namų ūkis yra netipinė šeima – sugyventiniai ar vieni vaikus auginantys motinos arba tėvai (po 5 proc. visų namų ūkių).
Gana dažnos ištuokos
2006 m. buvo įregistruota apie 11,2 tūkst. ištuokų. Daugiau nei dešimtmetį ištuokų rodiklis yra stabilus, vidutiniškai 1000 gyventojų tenka apie 3 ištuokas. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks. Du trečdaliai išsituokusių asmenų turi nepilnamečių iki 17 metų amžiaus) vaikų. Vidutiniškai per metus po ištuokos be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) lieka apie 10 tūkst. vaikų.
Pagal ištuokų skaičių 1000 gyventojų (3,3) Lietuva – pirmoji iš ES valstybių narių. 2005 m. Čekijoje, Estijoje, Belgijoje, Danijoje ir Latvijoje 1000 gyventojų teko 3,1–2,8 ištuokos, o štai Airijoje, Italijoje Graikijoje ir Ispanijoje – tik 0,8–1,1 ištuokos.
Keičiasi gyventojų sudėtis pagal santuokinį statusą. Daugėja asmenų, niekada negyvenusių santuokoje, išsituokusių, o vedusiųjų (ištekėjusiųjų) – mažėja. 2006 m. pradžioje niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis, palyginti su bendru 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų skaičiumi, sudarė 23 proc., išsituokusių moterų buvo pusantro karto, našlių moterų – net 5,9 karto daugiau negu vyrų.
Gimstamumo lygis žemas
2006 m. Lietuvoje gimė 31,3 tūkst. kūdikių, tai 724 daugiau nei 2005 m. Nors nuo 2003 m. gimusiųjų skaičius didėja, tačiau gimstamumo lygis vis dar išlieka žemas. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2006 m. šalyje buvo 1,30 (2000 m. – 1,39).
Nė vienoje ES valstybėje narėje gimstamumo lygis neužtikrina kartų kaitos. 2005 m. iš ES valstybių narių aukščiausias gimstamumo lygis buvo Prancūzijoje (1,94), Airijoje (1,88), Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje (1,80), žemiausias – Slovėnijoje (1,23), Lenkijoje (1,24), Slovakijoje (1,25).
Gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. 2006 m. vidutinis gimdančių pirmą vaiką gimdyvių amžius buvo 25 metai (2000 m. – 24 metai).
Vidutiniškai kas trečias vaikas gimsta santuokos neregistravusiems tėvams. Lietuvoje 2006 m. 9,3 tūkst. kūdikių gimė santuokos neregistravusiems tėvams (2000 m. 7,7 tūkst.).Tendencija – sparčiai didėja dalis vaikų, registruojamų pagal abiejų tėvų pareiškimą: pernai taip registruota buvo 69,3 proc. visų santuokos neregistravusiems tėvams gimusių kūdikių (o 2000 m. – jie sudarė tik trečdalį).
ES valstybės narės pagal vaikų, gimusių santuokos neregistravusiems tėvams, skaičių labai skiriasi. 2005 m. ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59 proc.), Švedijoje (55 proc.), o štai Kipre, Graikijoje ne santuokoje gimusieji sudarė tik 4–5 proc.
Kas antras namų ūkis – be vaikų
2006 m. Lietuvoje buvo 1 425 tūkst. namų ūkių. Daugiau nei pusė (55 proc.) namų ūkių buvo be vaikų, su vienu vaiku – 22 proc., su 2 vaikais – 17, su 3 ir daugiau vaikų – 6 proc.
Vidutinis namų ūkio dydis – 2,4 asmens. Gausiausi namų ūkiai, su 3 ir daugiau vaikų, 2005 m. buvo Kipre (10 proc.), Lenkijoje ir Slovakijoje (po 8 proc.), Liuksemburge ir Maltoje (po 7 proc.), mažiausi – Čekijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje (po 3 proc.)
Dėl ištuokų, emigracijos daugėja namų ūkių, kuriuose vaikus augina vienas iš tėvų ar globėjas.
2005 m. tokių namų ūkių buvo 11 proc., o 2006 m. – jau 13 proc.
Keturiose ES valstybėse (Suomijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Austrijoje) 2005 m. namų ūkiai be vaikų sudarė 70 proc. ir daugiau, Estijoje jų buvo 60 proc., Latvijoje – 59 proc. visų namų ūkių. Mažiausia bevaikių namų ūkių buvo Lenkijoje – 53 proc. 2005 m. iš ES valstybių narių daugiausia namų ūkių, kuriuose vaikus augina vienas iš tėvų, buvo Jungtinėje Karalystėje (24 proc.), Belgijoje (18 proc.), Estijoje (17 proc.), Danijoje, Vokietijoje (po 16 proc.), Latvijoje (15 proc.).
Vaikų turinčių gyventojų užimtumo lygis gerokai aukštesnis nei neturinčiųjų vaikų. Didžiausias užimtumo lygis tų gyventojų, kurie augina 2 vaikus. 2006 m. 15–64 metų amžiaus šalies gyventojų užimtumo lygis buvo 63,6 proc., neturinčiųjų vaikų – 49,7, auginančiųjų vieną vaiką – 81,5, 2 vaikus – 85,1, 3 ir daugiau vaikų – 78 proc. Lyčių požiūriu, vyrų, auginančių 3 ir daugiau vaikų, užimtumo lygis buvo pats aukščiausias – 90,5 proc., moterų – 68 proc.
2006 m. nedarbo lygis šalyje buvo pats mažiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo metų ir siekė tik 6,4 proc. Didžiausias nedarbo lygis (6,7 proc.) buvo gyventojų, neturinčių vaikų. Gyventojų, auginančių vieną vaiką, nedarbo lygis buvo 5,8 proc., 2 vaikus – 3,6, 3 ir daugiau vaikų – 4,4 proc.
Didėja namų ūkių išlaidos
2006 m. namų ūkių vartojimo išlaidos buvo 652 litai vienam asmeniui per mėnesį. Piniginės išlaidos sudarė 586 litus, t. y. 90 proc. visų vartojimo išlaidų. Palyginti su 2005 m., vartojimo išlaidos padidėjo 12,7 proc., arba 73 litais. Daugiau kaip trečdalį šios sumos sudarė padidėjusios būsto apstatymo, namų ūkio įrangos ir kasdienės namų priežiūros bei transporto išlaidos.
2006 m. namų ūkiai maistui (neskaičiuojant pinigų, išleistų valgyklose, kavinėse, restoranuose) skyrė 34 proc. visų vartojimo išlaidų. Tai sudarė vidutiniškai 220 litų vienam asmeniui per mėnesį. Palyginti su 2005 m., išlaidų maisto produktams dalis sumažėjo 2,9 proc. punkto. Išlaidos būstui, kurui ir energijai sudarė 12 proc. visų vartojimo išlaidų, transportui – 10,3, drabužiams ir avalynei – 8,8, poilsiui ir kultūrai – 5,2 proc. visų vartojimo išlaidų.