Nupirk saldainių ir ledų, ir dar tą žaisliuką! Man reikia naujų džinsų ir apskritai klasiokams tėvai kasdien duoda daug daugiau pinigų!
Mielas mažylis, kuriam neseniai pakakdavo tik tėvų meilės, žaidimų ir apkabinimų, ima virsti niurzgančiu, zyziančiu pypliu, reikliu paaugliu… Vaikas ima reikalauti materialių dalykų.
Kodėl?
Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr.Rasa Bieliauskaitė sako, kad tikslingiau yra formuluoti klausimą ne kodėl, bet ko siekdamas vaikas ima reikalauti. Darželinukai parduotuvėje pamato patinkantį daiktą ir paprasčiausiai jo užsinori, jie dar nesugeba kontroliuoti savo norų ir objektyviai vertinti situacijos. Ir mažyliai, ir mokyklinio amžiaus vaikai dažnai ima prašyti įvairiausių daiktų ir nesąmoningai siekdami tėvų dėmesio. Jei vaikui trūksta bendravimo, tai jis bent tokiu būdu siekia iš tėvų kažką gauti.
Žinoma, jei vaikas mato, kad jo ir draugų galimybės labai skiriasi, jam taip pat kils klausimas, kodėl.
Pirkti ar nepirkti
Dažnai tėvai lepina vaikus pirkiniais jausdami kaltę, kad praleidžia kartu per mažai laiko, ir bent jau taip bando kompensuoti bendravimo trūkumą, sukelti vaikui daugiau teigiamų emocijų. Kiti tiesiog nemoka pasakyti „ne” arba nori išvengti skandalo parduotuvėje. Kai kurie, nenorėdami (ar nesugebėdami) susitarti su vaiku, kategoriškai laikosi savo nuostatos nieko nepirkti. Psichologė dr. R.Bieliauskaitė sako, jog yra labai svarbu, kad tėvai turėtų sau ir vaikui nustatytas taisykles ir jų laikytųsi. „Blogai, kai tėvai nėra nubrėžę jokių ribų ir tenkina visas vaiko užgaidas. Būtent ribų žinojimas kiekvienoje situacijoje padeda vaikui jaustis saugiam. Beje, vaikai, kuriems leidžiama viskas, dėl to nesijaučia labiau mylimi”, – teigia pašnekovė. Todėl pažadėjus, kad šiandien pirksim tik šokoladuką, reiktų taip ir elgtis, o ne pasiduoti vaiko spaudimui įsigyti dar vieną niekutį.
Vaikui svarbu paaiškinti, kodėl neperkame visko, ką tik pamatome ir užsinorime, tačiau nereikėtų perlenkti lazdos ir akcentuoti, kad viskas brangu, nėra pinigų. Taip vaikas gali įgyti menkavertiškumo kompleksą. Verčiau paskatinti vaiką mąstyti, ar tikrai jam reikia dar vieno žaislo, ar jis bus įdomus ir reikalingas išėjus iš parduotuvės, ar neturi panašaus? O gal jo norus veikia reklama? Pravartu pašnekėti ir apie tai.
Taupyti ir išlaidauti
Dr. R.Bieliauskaitė sako, kad vaiką reikėtų mokyti racionaliai elgtis su pinigais pamažu. Pasak pašnekovės, labai naudinga duoti vaikui kišenpinigių. Taip jis suvoks pinigų vertę ir tai, kad jie nebyra iš gausybės rago.
Nuo kokio amžiaus duoti vaikui kišenpinigių? Psichologės teigimu, nuo tada, kai vaikas moka juos skaičiuoti. Duodant reikia vaikui aiškiai pasakyti, ko jis visada gali tikėtis iš tėvų ir ko jie nedarys, jei vaikas gavo kišenpinigių. Pavyzdžiui, mažyliui paaiškinti, kad tėvai pirks maistą, drabužius, tačiau saldumynų – ne, tam ir skirti jo pinigėliai. Taip pat įvardyti, kokią sumą ir kuriam laikui jis gauna. Jau darželinukas gali gauti porą litų savaitgaliui ir juos išleisti saldumynams arba mesti į taupyklę ir taupyti norimam žaislui. Paaugliai taip pat gali būti mokomi taupyti pramogoms ar drabužiams. Beje, duodami vaikui kišenpinigių tėvai neturėtų kontroliuoti, kaip jis juos leidžia (suprantama, kad tai negalioja vaikui įsigeidus neleistinų dalykų). Ar vaikas juos taupys, ar iškart neracionaliai išvaistys – tebūnie tai jo reikalas. Tik taip jis įsisąmonins pinigų vertę.
Psichologė priduria, kad net ir duodami vaikui kišenpinigių tėvai turi kartais pamaloninti jį dovanomis. Mat jei pinigų visiems mažiems malonumams vaikas gaus tik iš kišenpinigių, jis gali pasijausti nemylimas. Todėl tėvų palepinimas saldumynais, mažu žaisliuku ar pasisėdėjimas kavinėje vaikui yra daug malonesnis ir svarbesnis, nei galimybė tam susitaupyti pačiam.
Draugas turi daugiau
Vyresnių vaikų tėvai dažnai susiduria su reikalavimu ir jį lydinčiu priekaištu, kad draugams ir daugiau perka, ir pinigų daugiau duoda.
Psichologės teigimu, labai svarbu, kad tėvai neimtų jausti komplekso dėl savo turtinės padėties. Beje, kai kurie labai turtingi žmonės kartais savo vaikams skiria kur kas mažiau pinigų nei gaunantys vidutines pajamas. „Naudinga paauglius įtraukti į šeimos biudžeto aptarimą. Tai nereiškia, kad tėvai privalo pateikti išsamias ataskaitas apie savo pajamas ir išlaidas, tačiau žinodamas, kiek tėvai išleidžia būstui, transportui, maistui ir kiek gali skirti jam, vaikas nesijaus skriaudžiamas ar gaunantis per mažai”, – aiškina dr. R.Bieliauskaitė. Psichologė sako, kad beveik visada, kai vaikas ima būtent taip priekaištauti tėvams, esama ir kitų jo nepasitenkinimo priežasčių: bendravimo trūkumas, vienatvė, įtempti santykiai su tėvais.
Psichologė pateikia net matematinį teigiamų ir neigiamų emocijų balansą: jei vaikas gauna penkias teigiamas ir tik vieną neigiamą patirtį, jo jausmuose dominuoja teigiami dalykai ir panašių nepasitenkinimo išraiškų nepasitaiko. Vadinasi, jei vaikui ir skiriama kiek mažiau pinigų nei jo draugams, tačiau jis apsuptas šilumos, supratimo, jaučiasi saugus ir mylimas, didelio diskomforto tikrai nejaus. Tačiau jei vaikas jaučiasi pamirštas ir dar gauna mažiau nei jo draugai, skriaudos pojūtis sustiprėja ir vaikas ima reikšti nepasitenkinimą tuo, kas lengviausiai įvardijama – jam reikia daugiau pinigų ar daiktų.