– Ar tiesa, kad bankai griežtina būsto paskolų gavimo sąlygas? Jei taip, tai kodėl? Jeigu paskolą imantis gyventojas atitinka visus banko keliamus reikalavimus, kokį būsto kredito sprendimą jam vertėtų rinktis šiuo metu, kai visoje rinkoje kyla paskolų palūkanos?
Į „Alytaus naujienų” skaitytojų klausimą atsako „Sampo” banko Alytaus filialo direktorius Vygantas Zenkevičius.
– Norintieji įsigyti butą ar namą turi prisiminti, kad perkamas būstas yra bene brangiausias jų gyvenimo pirkinys, ir rimtai įvertinti asmeninius finansus ne tik dabar, bet ir ateityje. Paprastai paskola imama 20, 30 ar 40 metų – per šį laikotarpį gali įvykti ir itin skaudžių neplanuotų įvykių (darbo praradimas, pajamų sumažėjimas, ligos, šeimos maitintojo netektis ir pan.). Todėl rekomenduotina, kad imantieji būsto paskolas turėtų rezervus – banko indėlius, mažos rizikos investicijas ar kt. Rezervo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 3 mėnesių šeimos pajamos. Kita saugumo priemonė – gyvybės, sveikatos, turto draudimas.
Ne mažiau svarbu planuoti asmenines išlaidas ir tiksliai apskaičiuoti, kiek liks lėšų nuolat mokant paskolos įmokas. Didėjant infliacijai ir vartojimui, šalies bankai pamažu didina ir reikalavimą minimalioms pajamoms, kad sumokėjus būsto kredito įmoką liktų užtektinai lėšų šeimos gyvenimui.
Žinoma, vienas svarbiausių aspektų imant būsto paskolą yra palūkanos. Šiuo metu visoje Europoje skolinimasis brangsta, t. y. paskolų palūkanos didėja. Tai nepriklauso nuo bankų, kurie taip pat priversti skolintis lėšų vis didesnėmis palūkanomis.
Imant būsto paskolą, galima pasirinkti kelių variantų palūkanas: fiksuotas (t. y. vienodas ilgą periodą), kintamas (t. y. priklausomas nuo bazinių normų) arba fiksuotų ir kintamų palūkanų kombinaciją.
Kintamos palūkanos susideda iš nuolat kintančio bazinio indekso (kuris nepriklauso nuo paskolą išduodančio banko) ir fiksuotos banko maržos. Žmogus, imdamas paskolą su kintamomis palūkanomis, tam tikra prasme eina lažybų su rinka – jei bazinis indeksas sumažės, ateityje gyventojas mokės mažesnes paskolos įmokas. Tačiau, baziniam indeksui išaugus, „lažybos” gali būti pralaimėtos. Per pastaruosius 2-3 metus baziniai eurų ir litų palūkanų indeksai gerokai pakilo, taip pabrangindami paskolas visiems pasirinkusiesiems kintamas palūkanas.
Tie, kurie nenori būti priklausomi nuo rinkos svyravimų, gali rinktis paskolas su fiksuotomis palūkanomis. Paskolos pradžioje jos bus aukštesnės už kintamas, tačiau išaugus baziniam indeksui visai tikėtina, kad kintamos palūkanos viršys fiksuotas. Pavyzdžiui, tokioje didelėje rinkoje kaip JAV, kur netrūksta įvairių būsto paskolų sprendimų, bene populiariausia yra 30 metų paskola su fiksuotomis palūkanomis. Planuodami asmeninius finansus ilgam laikotarpiui, amerikiečiai linkę geriau paskolos pradžioje mokėti didesnes palūkanas nei nuolat nerimauti dėl rinkos svyravimų. Konkretus pavyzdys. Šiuo metu SAMPO banko siūlomų būsto kreditų eurais su kintamomis palūkanomis populiariausias bazinis indeksas (6 mėnesių EURIBOR norma) yra 4,23 procento, o 10 metų fiksuotų palūkanų bazinė norma 4,64 procento. Prie šių bazinių indeksų dar pridedama banko marža, kuri prasideda nuo 0,7 procento. Kintamų palūkanų bazinis indeksas keisis kas 6 mėnesius, tad jau po pirmo pusmečio jis gali priartėti prie fiksuotų palūkanų bazinio indekso (šis garantuotai nesikeis 10 metų).
Žinoma, čia aptartos tik bendros būsto paskolos gavimo sąlygos, o kiekvieno gyventojo situacija yra individuali. Todėl prieš imant paskolą geriausia pasikonsultuoti su bankininkais ir išsiaiškinti įvairius kredito variantus. SAMPO bankas pasirengęs kiekvienam klientui pasiūlyti būsto paskolos sprendimą atsižvelgdamas į asmeninius poreikius.