Profilaktikos nauda: kad vietoj septynių ligoninių pakaktų ir vienos

Poilsis ir kelionės kartais gali turėti nemaloniąją pusę – kartu su įspūdžiais galima parsivežti ir ligą, tad Klaipėdos imunoprofilaktikos tarnybos vadovė Jadvyga Malukienė pataria prieš vykstant į brangią kelionę nepašykštėti pinigų ir skiepams.

Ligos gali tykoti ne tik už jūrų marių, bet ir mieste. Erkių aktyvumo periodas primena, kad astargiems reikėtų būti net išvedus pasivaikščioti šuniuką.

Nuo sunkių ligų kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga (boreliozė) padeda apsisaugoti skiepai. Erkinio encefalito, kitaip sakant, sunkaus galvos uždegimo, pasekmės visam gyevnimui lieka 35-37 proc. sirgusiųjų.

Imunoprofilaktikos tarnyboje jau sulaukiama nemažai norinčiųjų pasiskiepyti, o dar daugiau sulaukiama interesantų skambučių. J. Malukienė pasidžiaugė, kad šiemet žmonės gerokai aktyviau skiepijasi nei ankstesniais metais.

Viena iš priežasčių – informacijos sklaida. Be to, žmonėms stiprų poveikį daro tai, kad jie savo akimis pamato ligos padarinius.

J. Malukienės nuomone, skiepams naudojama viena iš geriausių, austriška, vakcina, kuri gerai toleruojama ir itin retai sukelia šalutinį poveikį. Gydytoja iš savo praktikos pastebėjo, kad pasiskiepijus nebent paskauda galvą ar dūrio vietoje. Šios reakcijos, jeigu tokios pasitaiko, praeina po 3-5 dienų.

Skiepytis dėl vakcinos ilgalaikiškumo galima ištisus metus. Nespėjusiems pasiskiepyti šiuo metu siūloma tai padaryti pagreitintai, su dviejų savaičių intervalu, o vėliau, po 5-12 mėnesių, pasiskiepyti trečią kartą.

Žmonėms per 60 metų rekomenduojama papildomai skiepytis kas trejus metus, o sveikiems, jauniems žmonėms po antrojo pakartotinio paskiepijimo kas penkerius metus – dar po vieną pakartotinę dozę.

Skiepijimąsi reikėtų atidėti dėl ūmaus virusinio žarnyno susirgimo, karščiavimo. Palaukti reikėtų ir įkandus erkei, nors būtent tada žmonės sunerimsta ir kreipiasi norėdami pasiskiepyti. Jei po 28 dienų liga neišsivystys, tada bus galima ir pasiskiepyti.

Žmonės dažnai teiraujasi, kada įgyjamas imunitetas, ar dar ne vėlu skiepytis, ypač kai būna pats erkių sezonas, kaip dabar. J. Malukienė patikina, kad skiepytis niekada nevėlu, o imunitetas atsiranda jau antrąją savaitę, kai organizmas pasigamina pakankamai antikūnų.

Antikūnų gamybos greitis priklauso ir nuo persirgtų ligų, naudotų hormoninių preparatų ar antibiotikų, tuomet gaminimo procesas gali vykti lėčiau ir ilgiau. Tačiau delsti ir atidėti skiepijimąsi ilgesniam laikui po persirgtos ligos nebūtina, nes organizmas tada būna neatsparus ir kitoms ligoms.

Pernai vakcinos buvo gerokai pigesnės, šiemet jos atsieina brangiau: suaugusiam viena dozė kainuoja 50 litų, vaikams – 43 litai.

Vaikus nuo erkinio encefalito galima skiepyti jau nuo pusės metų. Tiesa, rekomenduojama palaukti iki pirmojo gimtadienio.

Rizikuoti – neprotinga

J. Malukienė pastebi, kad susiruošę keliauti žmonės dažnai prašo paskiepyti tik nuo vienos ligos, pavyzdžiui, nuo geltonojo drugio, pamiršdami, kad išlieka rizika užsikrėsti ir kitomis, ne mažiau pavojingomis ligomis.

Geltonuoju drugiu užsikrečia daug žmonių, o ir mirtingumas nuo jo išlieka didelis. Tai konvencinis susirgimas, tad neturintieji šio skiepo tiesiog neįleidžiami į šalį, kur yra galimybė užsikrėsti.

Pagal įstatymus, kelionių organizatoriai privalo informuoti apie būtinybę pasiskiepyti, vykstant į endemines šalis.

Nors kiti skiepai būna tik rekomendacinio pobūdžio, tai nereiškia, kad jie mažiau svarbūs. Hepatitas A ir B, vidurių šiltinė – šios ligos taip pat gali pakenkti sveikatai, o pasekmės likti visam gyvenimui.

Gydytoja priminė apie šiaip jau primirštą vidurių šiltinę, kuri iki 1984 metų buvo plačiai paplitusi Tarybų Sąjungos teritorijoje. Iš Tomsko bei Omsko sričių atvykstantieji į uostamiestį buvo tiriami dėl šios ligos ir apie 10 proc. tarp jų buvo randama ligos nešiotojų.

Intensyviai buvo skiepijami šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, jūreiviai. 14 metų intensyvaus profilaktinio darbo davė savo rezultatą, kad liga kuriam laikui būtų pamiršta. Dabar Lietuvoje vėl diagnozuojami pavieniai vidurių šiltinės atvejai, o nešiotojų skaičius siekia apie 300.

Vidurių šiltinė sugrįžta ir į kitas šalis, tad keliautojams patariama būti budriems vykstant į Azijos, Viduržemo, Karibų jūrų baseinų šalis, ypač ten, kur prasiautė stichinės nelaimės, nes šios ligos bakterijos pakankamai atsparios.

Lietuviai rizikuoja vykdami ir į Afrikos, Lotynų Amerikos šalis, ir net į europinę dalį – poilsiautojų pamėgtą Turkiją, Graikiją, kur vidurių šiltinės atvejai taip pat diagnozuojami.

Vidurių šiltinė pavojinga tuo, kad ne iškart diagnozuojama, o pasireiškiantys simptomai (karščiavimas, bėrimas, kosulys) priskiriami kitoms ligoms: bronchitui, plaučių uždegimui. Ir tik po kelių savaičių, prasidėjus vidurių pūtimui, tuštinimuisi su krauju, esant pakenktoms plonosioms žarnoms, o kartais ir joms trūkus, diagnozuojama šiltinė.

Apie 5-10 procentų persirgusiųjų dėl nežinomų priežasčių lieka ligos nešiotojais. Kol kas neatrasta priemonių, padedančių atsikratyti šios bakterijos, tad nuolat išlieka rizika užkrėsti kitus. Nešiotojas negalės dirbti maisto ir aptarnavimo sferoje.

Hepatitas „A ir B“ – skirtingi virusai, tačiau mėgsta tą patį organą – kepenis. Hepatitu A užsikrečiama per nešvarias rankas, vandenį, maistą, žuvis. Beveik prieš 30 metų šiuo hepatitu sirgo nemažai Lietuvos gyventojų, pastaruoju metu buvo diagnozuojama po kelias dešimtis susirgimų.

Protrūkiai Šakių ir Rokiškio rajonuose priminė, kad hepatitu A reikėtų susirūpinti iš naujo. Dabar pasaulyje diagnozuojama apie 1,5 milijono susirgimų per metus.

Hepatito A sugrįžimas siejamas su tuo, kad virusas įgavo didesnį atsparumą išorinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, anksčiau pakakdavo pasūdytame šiltame vandenyje pamirkyti žalias daržoves 5 minutes, o dabar virusas išlieka ilgiau nei keturias valandas.

Virusas atsparus išlieka minusinėje temperatūroje, net kaitinant valandą 60 laipsnių temperatūroje. Tad pieno pasterizacija nesunaikina hepatito A viruso. Dėl mutavusio viruso susirgimų protrūkiai pastebėti net aukštos klasės restoranuose.

Efektyvi priemonė nuo minėtų ligų – vakcinacija. Paskiepyti reikėtų vaikus, prieš pradedant lankyti darželį ir mokyklą, taip pat keliautojams ir jūreiviams. Skiepijama du kartus su pusės metų intervalu ir apsauga įgyjama visam gyvenimui.

Profilaktika visada pigesnė ir saugesnė nei gydymasis nuo virusinių ligų, pabrėžė gydytoja. Ji prisiminė vienoje konferencijoje pasakytus žodžius, kad jei žmonės būtų paskiepijami nuo visų ligų, kurioms yra sukurtos vakcinos, vietoj septynių ligoninių pakaktų ir vienos.

J. Malukienė pastebi, kad kartais brangiai sumokėję už kelionę žmonės pagaili keliasdešimties litų skiepams. Per pusmetį galima pasiskiepyti nuo visų galimų infekcijų, tad vykstant į endemines šalis būtų neprotinga rizikuoti ir vykti nepasiskiepijus, kad geros kelionės ir įspūdžių neapkartintų parsivežta infekcija.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.